Fizikas iš Prancūzijos nusprendė tai išsiaiškinti. Jis atrado, kad viską, ką reikia žinoti, atskleidžia vos vienas skaičius.
Tomas Marzinas iš Kornelio universiteto JAV susidomėjo blynelių sulankstymu, kai atostogavo savo gimtajame regione Bretanėje, Prancūzijoje – kur ploni blynai yra ypač populiarūs. Jei atlenktumėte tik jo kraštelį, jis atšoktų atgal – bet sulankstę didesnį plotą, trintis ir gravitacija suveiktų taip, kad jis liktų nejudantis. Kokios taisyklės galėtų reguliuoti šį elgesį?
T. Marzinas tai pavertė moksliniu projektu, kurio rezultatus jis pristatė kovo 20 d. Amerikos fizikų draugijos susirinkime Denveryje.
Susiję straipsniai
Jo darbas skiriasi nuo origami tipo lankstymo, kuriuos tiria kai kurie fizikai ir kurie yra dažnas tyrimų objektas. „Čia mes turime reikalą su tuo, ką aš vadinu minkštu arba lygaus paviršiaus sulankstymu. Tai tiesiog gravitacijos ir elastingumo varžybos“, – sako T. Marzinas.
Vienas iš būdų stebėti šią konkurenciją – priklijuoti dalį blyno prie stalo paviršiaus, kitą galą palikti kabantį per kraštą ir išmatuoti, kiek jis nulinksta. T. Marzinas išsiaiškino, kad atsakymą galima numatyti pagal vieną skaičių, vadinamą elasto-gravitacijos ilgiu, kuris apima medžiagos tankį, jos standumą ir gravitacijos jėgą. Jis įtarė, kad šis skaičius taip pat lemia lanksčių medžiagų elgesį kitose situacijose – ir kompiuteriniame modelyje paaiškėjo, kad taip ir yra.
Norėdamas patikrinti savo simuliacijas realiame pasaulyje, T. Marzinas eksperimentavo su plastikiniais diskais, parduotuvėje įsigytomis tortilijomis ir, žinoma, blyneliais. Iš pradžių jis pats gamino pastaruosius, tačiau moksliškai jie netiko šiam tikslui.
„Aš nepakankamai gerai kontroliavau storį, – sako jis. – Todėl paprašiau savo mamos atlikti eksperimentus Prancūzijoje. Paprašiau jos nusipirkti slankmačius, liniuotes ir krūvą firminių blynelių. Jie tikriausiai buvo pagaminti mašina, [todėl] garantuoja gerą vienodą storį. Ir ji tai padarė tikrai teisingai.“
T. Marzino eksperimentai patvirtino, kad visi krepšelių sulankstymo aspektai priklauso nuo elastingumo ir gravitacijos ilgio. Pavyzdžiui, jis lemia, kokia sulankstomo ploto dalis pateks į užlenkiamą dalį. Tai nulemia, ar liks pakankamai plokščio ploto kitam sulankstymui.
Jo lygtys teisingai numato, kad 26 centimetrų skersmens ir 0,9 milimetro storio blynelį galima sulankstyti iki keturių kartų, o tokio pat dydžio 1,5 mm storio tortiliją, kurios elastingumo ir gravitacijos santykis yra 3,4 karto didesnis, galima sulankstyti tik du kartus. „Šis santykis atspindi visus šį reiškinį lemiančius fizikos dėsnius“, – sako T. Marzinas.
Parengta pagal „New Scientist“.