1908 m. birželio 30 d. ryte Podkamenaja upės apylinkėse Turnguskos regione danguje buvo matomas milžiniškas ugnies kamuolys. Liudininkai pasakojo, kad dangus tarsi „suskilęs per pusę“, o virš miško įsižiebė ryški ugnis. Jų teigimu, karštis buvo toks stiprus, tarsi žmonėms užsidegė drabužiai. O tada nugriaudėjo galingiausias sprogimas, kuris laikomas didžiausiu kosminės kilmės sprogimu rašytinėje žmonijos istorijoje.
Pagal šiuolaikinius vertinimus, sprogimo galia siekė nuo 10 iki 15 megatonų trotilo ekvivalento. Tai šimtus kartų viršija atominės bombos, numestos ant Hirošimos, galią. Smūginė banga sunaikino teritoriją, kurios plotas viršijo Didžiojo Londono plotą.
Ką atrado mokslininkai
Pirmoji ekspedicija pasiekė sprogimo vietą tik 1927 m. Jai vadovavo sovietų mineralogas Leonidas Kulikas, tikėjęsis rasti milžinišką kraterį ir meteorito nuolaužas. Tačiau vietoj to tyrinėtojai pamatė milžinišką sunaikintą zoną. Milijonai medžių buvo nugriauti taip, tarsi juos būtų nušlavusi galinga banga, išsiveržusi iš vieno taško. Epicentro centre mokslininkai pamatė tik užpelkėjusią vietovę. Joks krateris nebuvo rastas.
Šiuolaikinių mokslininkų nuomone, būtent kraterio nebuvimas yra raktas į Tunguskos katastrofos mįslę. Pagal populiariausią versiją, kosminis objektas nepasiekė Žemės paviršiaus. Jis suskilo atmosferoje maždaug 5–10 km aukštyje, dėl ko įvyko vadinamasis oro sprogimas, kuris išlaisvino milžinišką energijos kiekį. Būtent šio sprogimo smūginė banga sunaikino mišką dideliame plote. Kadangi objektas sprogo ore, ant žemės nesusiformavo smūginė duobė.
Asteroidas arba kometa
Nepaisant to, kad sprogimo mechanizmas yra gerai ištirtas, paties objekto kilmė iki šiol lieka mokslininkų diskusijų objektu. Pagal vieną hipotezę, katastrofos priežastis buvo kometa. Šią versiją patvirtina neįprastai šviesios naktys, stebėtos po sprogimo visoje Europoje. Kai kuriuose regionuose dangus buvo toks šviesus, kad žmonės galėjo skaityti laikraščius net po vidurnakčio.
Kita populiari teorija teigia, kad virš Sibiro sprogo akmeninis asteroidas, kurio skersmuo buvo apie 50–60 m. Daugelis šiuolaikinių tyrimų linksta būtent prie šios versijos.
Tačiau iki šiol nėra įtikinamų įrodymų, patvirtinančių vieną iš hipotezių. Mokslininkams pavyko aptikti tik mikroskopines daleles, kurios gali būti kosminio kūno liekanos.
Kodėl tai svarbu šiandien
Mokslininkai pažymi, kad Tunguskos katastrofa išlieka aktuali ir XXI amžiuje. Keletą dešimčių metrų dydžio objektai pasitaiko žymiai dažniau nei milžiniški asteroidai, galintys sukelti pasaulinę katastrofą. Būtent todėl šiandien astronomai visame pasaulyje aktyviai stebi Žemę artimus objektus.
Pagrindinis klausimas, kuris lieka praėjus daugiau nei šimtmečiui po katastrofos, yra nebe tai, kas tiksliai sprogo virš Sibiro – o tai, kiek žmonija yra pasirengusi kitam panašiam įvykiui, rašo „Unian“.