Būtent į šį klausimą tarptautinė mokslininkų komanda nusprendė rasti atsakymą, kai ankstesnis tyrimas apie socialinį atstumą per COVID pandemiją netikėtai parodė, kad galbūt mes judame ne taip atsitiktinai, kaip manome.
Šįkart mokslininkai konkrečiai nagrinėjo mūsų posūkius, atsižvelgdami į įvairias amžiaus grupes, kultūrines aplinkas ir erdves.
Jie atrado aiškų polinkį, kuris atitiko ankstesnius netikėtus rezultatus: pastebimas akivaizdus polinkis sukti prieš laikrodžio rodyklę (į kairę). Tai nustačius, iškilo kitas klausimas – kodėl toks polinkis egzistuoja?
Susiję straipsniai
„Tai buvo visiškai netikėta, nes, bent jau instinktyviai, kai žmonės vaikšto atsitiktinai, įsivaizduoji, kad jie sukasi taip, kaip jiems patogu, be jokių bendrų tendencijų požymių, – sako inžinierius Claudio Feliciani, kuris tyrimo metu dirbo Tokijo universitete. – Tačiau esant vienodoms sąlygoms, buvo aiški, išmatuojama tendencija žmonėms suktis prieš laikrodžio rodyklę, o ne pagal ją.“
Šis polinkis suktis prieš laikrodžio rodyklę buvo pastebėtas ir anksčiau – pavyzdžiui, sunkiosios muzikos koncertų minios ratuose (angl. circle pits).
Atliekant šį tyrimą, mokslininkai norėjo pašalinti galimus elgesio veiksnius – pavyzdžiui, kitų žmonių veiksmus ar tai, kaip buvo apsupta grupė.
Eksperimentai buvo atliekami Ispanijoje ir Japonijoje (skirtingomis socialinėmis ir kultūrinėmis normomis), atvirose ir uždarose erdvėse, taip pat įtraukiant įvairių amžiaus grupių dalyvius. Tyrėjai taip pat tyrė individualų judėjimą.
Echeverría-Huarte ir kt. nuotr.
Viename eksperimente 209 žmonių buvo paprašyta vaikščioti vieniems ir laisvai šešiakampėje erdvėje, suformuotoje iš kėdžių ir stalų, taip pašalinant bet kokią galimybę, kad juos paveiktų minia.
Visuose šiuose bandymuose išliko nedidelis, bet statistiškai reikšmingas polinkis judėti prieš laikrodžio rodyklę. Šiam polinkiui įtakos neturėjo nei žmonių dominuojanti ranka ar koja, nei jų lytis.
Vienintelis veiksnys, kuris sukėlė nedidelį polinkio skirtumą, buvo amžius. Jaunesni žmonės parodė stipresnį polinkį judėti prieš laikrodžio rodyklę, nors tyrime nedalyvavo nė vienas vyresnis nei 35 metų asmuo.
Dėl to, kas tai lemia, dar nesame tikri – tačiau tyrimas atmeta keletą galimybių. Atrodo, kad tai, kas vyksta, yra biologinio pobūdžio, ir ateities tyrimai galės tai išanalizuoti išsamiau.
„Tikriausiai tai nesusiję su akimis, nes bandėme užklijuoti žmonėms kairę arba dešinę akį, bet šališkumas išliko, – sako C. Feliciani. – Kai kurie žmonės klausė, ar tai galėtų būti didelio masto reiškiniai, tokie kaip Koriolio jėga ar Žemės magnetinis laukas, tačiau tai atrodo mažai tikėtina, atsižvelgiant į tai, ką mums pavyko nustatyti iki šiol.“
Mūsų polinkis eiti į kairę, o ne į dešinę, gali neatrodyti kaip ypač įspūdingas mokslinis atradimas, tačiau tai turi reikšmės daugeliui skirtingų sričių – nuo pastatų projektavimo iki avarinių situacijų planavimo.
Taip yra todėl, kad tokios vietos kaip oro uostai, muziejai, geležinkelio stotys, prekybos centrai ir stadionų prieigų zonos gali būti paveiktos šių subtilų judėjimo preferencijų, ypač susidarius didelėms žmonių minios. O remiantis šiais atradimais, evakuacijos maršrutai galėtų būti suprojektuoti efektyviau.
„Yra keletas įdomių paralelių su tam tikromis sporto šakomis, – priduria C. Feliciani. – Kai kurios bėgimo ir lenktynių varžybos visada, nors ir nepaaiškinamai, vyksta prieš laikrodžio rodyklę. Bet tai jau kito tyrimo tema.“
Kiti žingsniai galėtų apimti tyrimą, ar ši tendencija išlieka vyresniame amžiuje arba tarp žmonių su judėjimo negalia. Tyrėjai taip pat siūlo, kad tai patikrinti galėtų padėti virtualios realybės eksperimentai, leidžiantys tiksliau kontroliuoti jutiminę informaciją.
Komanda taip pat nori išsiaiškinti, ar kiti gyvūnai turi polinkį eiti pagal laikrodžio rodyklę ar prieš laikrodžio rodyklę, nors iki šiol tai nustatė tik keli tyrimai – pavyzdžiui, tyrimai apie skruzdėles, tyrinėjančias nežinomus lizdus.
„Mūsų rezultatai gali atrodyti kaip nedidelis, nereikšmingas atradimas, tačiau gamtoje dauguma su judėjimu susijusių reiškinių rodo, kad gyvūnai dažniausiai vaikšto be krypties preferencijų, – sako Feliciani. – Žmonėse nustatytas stiprus polinkis rodo tam tikrą asimetriją biomechaniniu lygmeniu.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Communications“. Parengta pagal „Science Alert“.