Šio amžiaus pradžioje dienraštis „Lietuvos rytas“ publikavo vizionierišką tekstą, kuriame apžvelgė, kokia galėtų būti žmonijos ateitis artimiausiais dešimtmečiais.

Nuo dirbtinio intelekto kunigų, nanotechnologijų ir vaikų pagal užsakymą iki Mėnulio gyvenviečių, emocijų kontrolės mikroschemų ir robotų-vabzdžių – prognozės skambėjo tarsi iš mokslinės fantastikos romano.

Šiandien, žvelgdami iš 2025-ųjų perspektyvos, galime atsigręžti atgal ir pasitikrinti: kiek iš šių drąsių vizijų jau tapo mūsų kasdienybe, o kiek jų vis dar laukia savo eilės?

„Lietuvos rytas“ 2002-aisiais rašė: „Dar vos prieš dešimtmetį stebino internetas, kiek vėliau – žmogaus genomo iššifravimas, klonuota avelė Dolly. Šiandien vaizdas jau perduodamas telefonais, pasigirsta žinių (tiesa, prieštaringų) apie žmogaus klonavimą.

[[ge:lrytas:lrytas:2457457]]

XX amžius su savo milžiniškais mokslo ir technikos šuoliais žmonijai – jau praeitis. Mokslininkai, išradėjai, ištisi „smegenų trestai“ gyvena ateitimi. Jų kūrybos diegimo tempai vis spartėja.

Žmogus, sulaukęs brandaus amžiaus, dabar netikėtai pamato, jog aplinkinis pasaulis neatpažįstamai pasikeitęs. Ir kartais jame pasijunta tarsi svetimas, o jo vaikai orientuojasi kur kas išmaniau. Tad kas bus toliau?

Internetas įgaus naujų jėgų

Ekspertai tvirtina, jog tas pats internetas taps ne tik neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, bet ir mūsų kontrolieriumi.

Jau 2004-asiais per internetą bus galima kontroliuoti mėgėjus vairuoti automobilį „su kvapeliu“.

Automobiliuose įrengti davikliai nustatys alkoholio kiekį kraujyje. Jeigu jis per didelis – bus automatiškai blokuojamas variklis, valdymo sistema.

George'o Masono universiteto Vašingtone mokslininkai pranašauja, jog 2004-aisiais atsiras virtualūs dvasininkai: per tą patį internetą dirbtinis intelektas priiminės išpažintis, teiks kitas dvasios paslaugas, kurias iki šiol galima gauti tik bažnyčioje. Žinoma, kitas klausimas, kiek tai patiks realiems dvasininkams.

Manoma, kad po kokio dešimtmečio galima laukti nanotechnologijų suklestėjimo.

[[ge:lrytas:lrytas:38027214]][[ge:lrytas:lrytas:38233683]][[ge:lrytas:lrytas:38289036]][[ge:lrytas:lrytas:38531384]]

Vien nuo tokios minties netveria džiaugsmu biržų makleriai, verslininkai, prekybininkai. Juk, pavyzdžiui, biržoje operacijas tokiu atveju bus galima vykdyti neįtikėtinai greitai.

Kryptį nustatys ekologija

Ekonomikos plėtra vis labiau priklausys nuo griežtų ekologijos reikalavimų.

Išsivysčiusiame pasaulyje bus plačiai naudojama vėjo, vandens, saulės energija.

Dėl tos ekologiškai švarios ekonomikos atsiras naujų specialybių, pavyzdžiui, ekonomisto ekologo, architekto ekologo, meteorologo ekologo, atliekų recirkuliacijos inžinieriaus, vėjo turboenergetikos įrenginių inžinieriaus, paklausa.

Jau šiandien didieji automobilių pramonės koncernai kuria variklius, kuriuose energiją gamins ekologiška vandenilio ir deguonies reakcija. Nieko švaresnio negalima ir laukti. Manoma, kad masiškai tokios mašinos keliuose pasirodys jau 2010 metais.

Prognozuojama, jog apie 2012 metus stipraus pagalbininko sulauks žemės ūkis: turėtų pasirodyti vabzdžiai mini robotai, kurių paskirtis bus apdulkinti augmeniją.

Įžūlūs proto iššūkiai gamtai

Naujovių sulauks ir pats žmogus, kaip fizinė būtybė.

2005-aisiais žadama pasiūlyti „vaikų dizainą“. Čia kalbama ne apie tai, ko norėtų tėvai, – berniuko ar mergaitės, o apie individualias fizines savybes. Kitaip tariant, vaiko genetinį kodą bus galima derinti pagal užsakymą.

Apie 2014 metus nebereikalingi gali tapti asmens dokumentai. Juos pakeis biometrinis skenavimas. Paprasčiau kalbant, žmogaus kūną „peršvies“ specialūs sensoriai. Jie ir nustatys, kad „jūs“ esate „jūs“, o ne kas nors kitas.

Tie, kurie mirtinai bijo stomatologinių procedūrų, tikrai norės išgyventi iki 2020-ųjų. Tuomet turėtų pasirodyti „nanobotai“ – atomų lygio dantų pasta, kuri visam laikui išspręs ėduonies ir kitokias dantų problemas.

Ieškoma raktų į sąmonę

Dar viena ateities įžvalga: gali būti, kad 2025-aisiais protingos mašinos jau galės skaityti žmogaus mintis. Tad jau dabar verta pradėti mąstyti, kaip šitai bus galima kontroliuoti teisės požiūriu.

Ar tokia galimybė pradžiugins žmoniją?

Prognozuojama, jog 2030 metais pasirodys mikroschemos – emocijų kontrolieriai. Jas bus galima įterpti į organizmą potencialiems nusikaltėliams ir taip juos kontroliuoti. Tačiau tai vėlgi kelia kitų klausimų: kiek tai bus humaniška, moralu?

Mokslininkai mano, jog tais pačiais metais jau bus galima surengti pirmąsias biorobotų olimpines žaidynes.

Kosminės ir žemiškos viltys

Jaunimas sulauks tikrai įdomaus laiko: 2040-aisiais, pasak mokslininkų, Mėnulyje bus įkurta pirmoji žmonių gyvenama bazė. Ji atrodys kaip nedidelis kaimelis, kurio gyventojai turės visus patogumus.

Didelės naujovės laukia ir Afrikos žemyno. Šiandien jau žinoma, jog po Afrikos dykumomis į pietus ir šiaurę nuo pusiaujo telkšo ištisos jūros gėlo vandens, kurio taip trūksta šio žemyno gyventojams.

Tos jūros gali padėti išspręsti vieną Juodajam žemynui nepaprastai svarbią problemą, bet kartu ir sudaryti naujų.

Kokių valstybėms reikės susitarimų, kai ateis laikas vykdyti šią programą? Ar nekils „vandens karai?“

Stebuklingos karių uniformos

Kalbėdami apie karus, mokslininkai prognozuoja, kokie pasikeitimai įvyks pasaulio valstybių kariuomenėse. O jų būsią tikrai įspūdingų.

Nanotechnologijos leis sukurti specialius audinius, kurie savo savybes gali keisti pagal drabužius nešiojančio žmogaus poreikius.

Ką tai duos kariškiams? Ogi tai, kad kovos lauke drabužiai tiesiog gelbės sužeistą karį.

Kiekviena tokio kostiumo dalis galės pagal poreikį tapti kūną glaudžiai aptempiančiu tvarsčiu, net kieta medžiaga, reikalinga lūžių atveju.

JAV mokslininkai jau kuria audinius, iš kurių bus siuvamos karių uniformos. Yra žinių, kad šioje srityje jau esama nemažų laimėjimų.

O kareivių batai bus kaip iš pasakos: jų paduose sukaupta energija leis peršokti net 6 metrų sieną ar užtvarą.

Plūstantis pažangos potvynis

Veržli pažanga daugelyje sričių šiandien jau pasiekė tokį lygį, kai inovacijos tiesiog maitina viena kitą.

Kiekviena naujovė gali skatinti net kelių naujų mokslo ir technikos šakų plėtrą. O šios savo ruožtu sąlygos dar didesnes išradimų galimybes.

Mokslininkų įsitikinimu, tai ir bus išskirtinis trečiojo tūkstantmečio bruožas.

Pirmieji jo dešimtmečiai bus lyg veržliai plūstanti didžiulio pažangos potvynio banga.

(„Lietuvos rytas“, 2002 m.)

Dievas persikels į internetą, o automobilis užuos tavo kvapą: ką žadėjo 2000-ųjų ateities vizijos ir kiek jų išsipildė Atsukam laiką