Naudodami dirbtinio intelekto įrankį „Tessera“, kuris analizuoja iš kosmoso surinktus išsamius Jungtinės Karalystės vaizdus, ekspertai gali tiksliai nustatyti ežių buveinių vietas – ir kur jos nyksta.
Sukurti žemėlapiai atvaizduoja kraštovaizdį iki smulkiausių detalių, įskaitant atskiras gyvatvores, o dirbtinis intelektas gali tiksliai numatyti ežiams palankias vietas, net kai šias uždengia debesys. Projekto autoriai tikisi, kad tai padės ne tik išsiaiškinti, kur ežiai gyvena visoje Jungtinėje Karalystėje, bet ir nustatyti kliūtis, trukdančias jiems rasti maistą ir porą.
Mokslininkai teigia, kad „Tessera“ rezultatai gali būti naudojami siekiant stebėti naujų gyvenamųjų namų statybų ir kitų aplinkos pokyčių poveikį kraštovaizdžiui, kuris laikui bėgant gali turėti įtakos ežiams.
Tokios įžvalgos taip pat gali būti derinamos su kitur surinktais duomenimis – įskaitant mažus GPS sekimo įrenginius, fiziškai pritvirtintus prie kai kurių ežių, kad būtų galima stebėti jų judėjimą realiuoju laiku.
Panaši iniciatyva, kuria siekiama apsaugoti ežius naudojant „kuprinės“ tipo sekimo įrenginius, jau vykdoma Šiaurės Airijoje.
Susiję straipsniai
Tačiau tai vyksta tuo metu, kai mokslininkai taip pat siekia panaudoti dirbtinio intelekto sistemas ir modelius, galinčius apdoroti didelius duomenų kiekius ir išskirti juose esančius dėsningumus – siekdami prisidėti prie gamtos apsaugos pastangų visame pasaulyje.
Tačiau kai kurie ragina atsargiai vertinti šią daug energijos reikalaujančią technologiją, išreikšdami susirūpinimą dėl jos poveikio aplinkai.
Skaitmenežiai
Pastaraisiais dešimtmečiais ežių populiacijos visoje Europoje smarkiai sumažėjo. Jungtinėje Karalystėje 2022 m. ataskaitoje apskaičiuota, kad nuo 2000 m. kaimo vietovėse jų skaičius sumažėjo net iki 75 proc.
Rudakrūtis ežys – vienintelė Jungtinėje Karalystėje vietinė rūšis – Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos buvo įtrauktas į beveik nykstančių rūšių sąrašą. Tačiau organizacijos „People's Trust for Endangered Species“ strategijos ir tyrimų vadovas prof. Silviu O. Petrovanas sako esąs optimistiškai nusiteikęs, kad dirbtinis intelektas gali padėti apsaugoti šiuos mažus žinduolius.
„Mes tikimės, kad galėsime panaudoti šiuos galingus modelius, kad suprastume, pavyzdžiui, kokios konkrečios kliūtys trukdo ežiams rasti maistą, susirasti porą ir saugiai judėti kaimo vietovėse“, – sako jis. Anot jo, projekto mokslininkai ežius, aprūpintus sekimo įrenginiais, vadina skaitmenežiais (angl. digi-hogs).
Kad galėtų tiksliai atpažinti šiuos mažus gyvūnėlius ir kitus objektus vaizdo duomenyse, „Tessera“ sistema turėjo būti apmokyta naudojant milžiniškus duomenų kiekius – jos kūrimui buvo panaudota apie 20 petabaitų – arba 10 milijardų standartinių skaitmeninių nuotraukų ekvivalentas. Pasiekę universitetui skirtos skaičiavimo galios ribas, mokslininkai savo kabinetuose įrengė papildomus procesorius, kad galėtų tęsti procesą. Nauja sutartis su JAV technologijų įmonėmis „AMD“ ir „Vultr“ taip pat suteikė jiems prieigą prie papildomos infrastruktūros.
Tačiau milžiniška atvirojo kodo sistema „Tessera“ skirta ne tik ežiams. Kembridžo universiteto planetų kompiuterijos profesorius Anilas Madhavapeddy BBC teigė, kad šia priemone pasinaudojo daugiau nei 100 mokslinių tyrimų grupių.
Atvirojo kodo sistema taip pat gali būti naudojama žemės ūkio paskirties žemėms stebėti ir fiksuoti, kokios kultūros kokiuose laukuose auginamos laikui bėgant, taip sudarant išsamų žemės ūkio vaizdą, rašo BBC.