Tačiau, atsižvelgiant į šį sudėtingą garavimo, kondensacijos ir kritulių ciklą, kuris kartojasi be galo, ar vanduo, tekantis iš jūsų čiaupo, kada nors buvo dinozauro ar mamuto viduje? Ir ar tai reiškia, kad visas vanduo Žemėje jau buvo iššlapintas?
Atsakymas priklauso nuo to, kaip pažiūrėsime į šį klausimą.
Steinbrennerio aplinkos švietimo ir tyrimų instituto direktoriui bei Carnegie Mellon universiteto (JAV) chemijos ir chemijos inžinerijos profesoriui Neilui Donahue atsakymas turėtų būti „kategoriškai taip“ – remiantis apytikriais skaičiavimais. Tačiau šie skaičiavimai grindžiami keliomis prielaidomis.
Susiję straipsniai
Pirmoji prielaida yra ta, kad vidutinis žmogus sveria apie 50 kilogramų ir per dieną iššlapina apie 0,26 litrą, o tai maždaug prilygsta kilogramui. Tada N. Donahue padarė drąsią prielaidą, kad visi gyvūnai šlapinasi maždaug tokiu pačiu santykiu – 1 proc. savo kūno svorio – o tai, jo teigimu, tikriausiai neteisinga – bet naudinga apytikriai įvertinti.
Be to, jei bendra visų chordinių (taksonominė grupė, kuriai priklauso žinduoliai, paukščiai, žuvys) masė sudaro maždaug 2 milijardus tonų vandens ir anglies, tai pasak N. Donahue, prilygsta maždaug 0,2 gigatonoms – arba 80 000 olimpinio dydžio baseinų – šlapimo kasdien. Skaičiavimų tikslais jis darė prielaidą, kad chordata svoris laikui bėgant išliko pastovus.
O JAV geologijos tarnyba apskaičiavo, kad Žemėje yra apie 1,4 milijardo gigatonų vandens, įskaitant vandenynus, ledo kepures, ledynus, ežerus, upes, gruntinį vandenį ir garus.
Tad jei pasaulio vandens svorį padalintume iš 0,2 gigatonos šlapimo per dieną, prireiktų apie 7 milijardų dienų, arba maždaug 19 milijonų metų, „kad iššlapintume visą vandenyną“, sako N. Donahue. Atsižvelgiant į tai, kad asteroidas, kuris smogė Jukatano pusiasaliui ir išnaikino nepaukštinius dinozaurus, nukrito prieš 66 milijonus metų, netgi žinduoliai tikriausiai iššlapino daugiau nei vandenyną nuo to laiko, kai mes „perėmėme valdžią“, sako mokslininkas.
Hidrologijos profesorius Nevados universitete (JAV) Davidas Kreameris sutinka, kad grįžus į istoriją iki dinozaurų ir panašių dalykų, susidaro labai daug šlapimo. Tačiau jis taip pat sako, kad skaičiavimai, kurie priklauso nuo prielaidų ir apibendrinimų, turi didelę paklaidą.
Tačiau kai kalbama apie tai, ar kiekvienas lašas vandens Žemėje buvo iššlapintas vienu ar kitu metu, D. Kreamerio nuomone, atsakymas yra ne.
Pirmiausia, jis pažymi, kad vanduo vandens cikle juda ne pastoviu greičiu. Vanduo gali būti įšaldytas ledynų pavidalu šimtus tūkstančių metų, o esama giluminių požeminių vandenų, kurie po žeme yra jau dešimtis tūkstančių metų.
Be to, dalis vandens niekada nebuvo vandens cikle, pastebi mokslininkas. Šis vanduo, žinomas kaip magmos vanduo (angl. magmatic water arba juvenile water), yra įstrigęs giliai po planetos paviršiumi ir iš tikrųjų niekada per visą Žemės istoriją neišėjo iš Žemės gelmių.
Laikui bėgant, magmos vanduo gali iškilti į paviršių per vulkaninę veiklą garų ar lavos pavidalu. Įstrigęs giliai Žemės plutoje, jis išsiskiria, kai magma jį ištirpdo, per išsiveržimus kartu su pelenais ir uolienomis išsiskiria tam tikras vandens ar drėgmės kiekis. Tada šis vanduo patektų į vandens ciklą ir galiausiai galėtų patekti į gyvūną ir iš jo išeiti.
Galų gale, bet kuriuo metu visame pasaulyje vulkaninės veiklos vietose yra naujo vandens srautų, kurie pirmą kartą pasiekia paviršių. Tas vanduo dar nebuvo iššlapintas, teigia mokslininkas – bent jau kol kas.
Parengta pagal „Live Science“.