Iš pradžių monetos buvo naudojamos kaip mokėjimo priemonė vietiniame bare, tačiau vėliau, kai jos buvo paskelbtos lobiu, buvo perduotos Britų muziejui.
Lobį sudarė anglosaksų sidabriniai pensai iš Edvardo Išpažinėjo ir Haroldo II karaliavimo laikų, nė viena iš jų nebuvo nukaldinta po 1066 m. Hastingso mūšio. Tai leidžia manyti, kad monetos buvo užkastos arba netrukus prieš, arba iškart po normanų invazijos.
„Kaip jos ten atsidūrė, nežinome. Nežinome, ar jos buvo užkastos karo metu... tiesiog nėra jokių to įrodymų“, – sakė Steiningo muziejaus atstovas Andrew Woodfieldas.
Susiję straipsniai
Paskutiniojo teismo knygos (Viljamo Užkariautojo nurodymu sudarytas Anglijos gyvenviečių, nuosavybės sąrašas) įrašai rodo, kad 1066 m. Čanktono dvaro savininkas buvo karaliaus Haroldo brolis Gyrthas, o jo pagrindinis nuomininkas – Ešeras iš Čanktono.
Gyrthas žuvo Hastingse, ir įmanoma, kad Ešeras paslėpė monetas, norėdamas apsaugoti jas nuo artėjančios normanų armijos – ir niekada negrįžo jų pasiimti.
Nors didžioji dalis monetų tebėra Britų muziejuje, dalis lobio iš pradžių buvo miestiečių parduota ir dabar yra išsibarsčiusi po privačias kolekcijas visame pasaulyje. Tuo metu nebuvo taisyklės, kad apie lobį reikia pranešti, kaip yra dabar.
„Žinau apie vieną [privačią kolekciją] Amerikoje – žinome, kad Stokholmo ir Berlyno muziejai savo kolekcijose turi Steiningo monetų“, – sako A. Woodfieldas.
Vienas svaras buvo lygus 240 pensams, todėl lobis buvo vertas 12,10 svarų – tai daugiau nei tris kartus viršijo visos dvarvietės metinę vertę, kurią „Paskutiniojo teismo knyga“ įvertino 4 svarais.
Lobio suradimas padėjo patvirtinti, kad Steiningas buvo aktyvi ir svarbi monetų kalykla, gaminusi monetas Edvardo Išpažinėjo ir Haroldo II laikais, rašo BBC.