Apie netikėtus Francis Cricko instituto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus pranešė „The Guardian“.
Maždaug 4 tūkst. metų senumo kapas 1801 metais buvo aptiktas Apton Lavelo vietovėje, Anglijos Viltšyro grafystėje, maždaug už 16 kilometrų nuo Stounhendžo.
Jame archeologai rado beveik visą žmogaus skeletą ir neįprastai gausų įkapių rinkinį: akmeninių kirvių, metalo apdirbimo įrankių, titnago dirbinių, gyvūnų kaulais puošto apeiginio drabužio liekanų bei akmenį, kuriuo galėjo būti tikrinama tauriųjų metalų kokybė.
Susiję straipsniai
Ant kai kurių akmeninių įrankių aptikta aukso pėdsakų. Tai leido manyti, kad palaidotas žmogus galėjo gaminti plonyčiu aukso sluoksniu dengtus papuošalus.
Tokie sugebėjimai bronzos amžiuje turėjo kelti aplinkinių pagarbą. Metalą iš rūdos išgaunantys ir jį į blizgančius daiktus paverčiantys meistrai galėjo būti laikomi ne tik amatininkais, bet ir ypatingų žinių turinčiais žmonėmis.
Dėl neįprastų įkapių radinys ilgainiui buvo pavadintas Apton Lavelo šamanu. Muziejų ekspozicijose šis žmogus net buvo vaizduojamas kaip barzdotas vyras.
Tačiau mokslininkai neturėjo tvirtų įrodymų, kad palaikai iš tiesų priklausė vyrui. Tokia išvada iš dalies buvo padaryta remiantis skeleto sandara, kapo turtingumu ir ilgai vyravusiu įsitikinimu, kad metalo apdirbimu bei svarbiomis apeigomis priešistorinėje visuomenėje užsiėmė vyrai.
Dabar senovės DNR tyrimas šią daugiau kaip 200 metų gyvavusią versiją sugriovė.
Francis Cricko instituto tyrėjai išanalizavo iš palaikų išgautą genetinę medžiagą ir nustatė, kad palaidotas žmogus buvo biologinės moteriškosios lyties.
Kad neliktų abejonių dėl galimo mėginių supainiojimo, mokslininkai papildomai ištyrė danties ir kojos piršto kaulo mėginius. Abu tyrimai pateikė tokį patį rezultatą. Taip pat nerasta požymių, kad kape būtų buvę sumaišyti kelių žmonių palaikai.
Skeleto analizė parodė, kad moteris buvo tvirto kūno sudėjimo ir bronzos amžiaus moteriai gana aukšta – jos ūgis galėjo siekti apie 162–165 centimetrus.
Dešiniajame rieše aptikti artrito požymiai. Kairiajame rieše tokių pakitimų nebuvo.
Tyrėjų teigimu, tai gali rodyti, kad moteris daugelį metų intensyviai dirbo viena ranka ir nuolat kartojo tuos pačius judesius. Tokie pakitimai dera su versija, kad ji pati naudojo šalia palaikų rastus metalo apdirbimo įrankius.
Viltšyro muziejaus direktorius Davidas Dawsonas radinį pavadino svariu įrodymu, kad bronzos amžiaus moterys galėjo būti aukšto statuso metalo meistrės.
Pasak jo, anksčiau buvo pernelyg lengvai daroma prielaida, kad visuomenės vadovai, amatininkai ir svarbias apeigas atlikę žmonės turėjo būti vyrai.
Vis dėlto terminas „šamanė“ išlieka šiuolaikinė archeologų interpretacija. Nežinoma, kaip pati bendruomenė vadino šią moterį ir ar ji iš tiesų atliko religines apeigas.
Tačiau gausios įkapės rodo, kad ji savo visuomenėje užėmė išskirtinę padėtį. Žmonės ją palaidojo su įrankiais, papuošalais ir kitais daiktais, kurie tikriausiai buvo susiję su jos amatu bei statusu.
Naujasis atradimas verčia iš naujo įvertinti ne tik vieną garsų kapą. Jis parodo, kaip šiuolaikinių žmonių įsitikinimai galėjo paveikti tai, kaip buvo aiškinamas visas priešistorinis pasaulis.
Klasikinių studijų profesorė Mary Beard atkreipė dėmesį, kad archeologai ilgą laiką senovės žmonių lytį kartais nustatydavo ir pagal šalia palaikų rastus daiktus: kardas dažnai reikšdavo vyrą, o papuošalas – moterį.
DNR tyrimai leidžia tokius spėjimus patikrinti ir kai kuriais atvejais atskleidžia, kad prieš šimtmečius padarytos išvados daugiau pasakojo apie pačių tyrėjų laikmečio nuostatas nei apie senovės žmonių gyvenimą.
Išsamūs Apton Lavelo palaikų genetinio tyrimo duomenys kol kas dar nėra paskelbti recenzuotame moksliniame straipsnyje. Rezultatai pristatyti Francis Cricko instituto parodoje, skirtoje senovės DNR tyrimams ir jų keičiamam mūsų supratimui apie praeitį.