K. Vlasenko pokalbyje su kariu ir žurnalistu Jurijumi Butusovu papasakojo apie savo išbandymus, laiką, praleistą pozicijoje, ir gelbėjimo aplinkybes.
Po bendražygio mirties ir abiejų kojų netekimo jis toliau vykdė užduotis ir palaikė ryšį su vadovybe.
Pasak kario, jis į kariuomenę įstojo savanoriškai. Tačiau iš pradžių jo paraiška ilgą laiką buvo atmetinėjama. Galiausiai K. Vlasenko atsidūrė pozicijoje, vadinamoje „Veretun“ – betoniniame drenažo vamzdyje, kuriame kariai buvo įrengę pozicijas.
Susiję straipsniai
„Kaip taip atsitiko, kad praėjo 491 diena – poziciją užėmė mano ginklo brolis. Jis grįžo iš atostogų ir užėmė savo postą „Veretun“ pozicijoje. Tai betoninis drenažo vamzdis, kurio viduryje vaikinai išmušė skylę ir įrengė prieglobstį“, – paaiškino karys.
Gyvenimo sąlygos ten buvo sunkios, bet kariai stengėsi iš situacijos išspausti viską, kas įmanoma. Pasak K. Vlasenko, pozicija buvo skirtas dviem žmonėms. Kariai net įrengė vietą maistui ruošti.
„Na, mes net pasistatėme virtuvę, kurioje galėjome gaminti maistą. Mes ją tinkamai iškasėme, taip sakant, įsikūrėme ir pripratome prie tų sąlygų“, – prisiminė jis.
K. Vlasenko „vamzdyje“ praleido apie dešimt mėnesių. Iš pradžių poziciją laikė du kariai, tačiau vėliau jo ginklo brolis per dronų smūgį žuvo.
Nesėkmingi evakuacijos bandymai
Jų buvimas pozicijoje užtruko dėl sustiprėjusių priešo dronų atakų. Ukrainiečiai bandė pakeisti karius, tačiau jiems nepavyko pasiekti slėptuvės. Net tie, kurie vėliau bandė atsiimti žuvusių bendražygių kūnus, negalėjo prasibrauti.
K. Vlasenko pasakojo, kad buvo tik vienas bandymas pakeisti karius. Kai paaiškėjo, koks pavojingas yra kelias į poziciją, karys nusprendė nerizikuoti kitų karių gyvybėmis. „Todėl pasakiau jiems, kad manęs nesektų. Geriau mirsiu vienas“, – sakė gynėjas.
Būdamas savo pozicijoje, K. Vlasenko patyrė šrapnelio sužalojimus ir neteko abiejų pėdų. Vieną iš jų, kaip jis pasakojo, teko amputuoti pačiam.
„Aš ją padėjau ant plytos. Paėmiau peilį… Ašaros tekėjo per veidą. Turėjau ją nupjauti. Aš ją nupjoviau“, – prisimena Ukrainos karys.
Stopkadras.
Nepaisant to, ką jam teko išgyventi, karys stengėsi išlikti stiprus. Paramos jam suteikė siuntiniai iš žmonos, taip pat amerikiečių rašytojo Stepheno Kingo knyga. Kaip jis pasakoja interviu, jo vadai taip pat siuntė jam reikalingų atsargų ir cigarečių.
Vienas epizodas, kuris K. Vlasenko ypač įstrigo, įvyko, kai oras pradėjo šilti. Kai jis šliaužė paimti maisto atsargų, pastebėjo, kad prie jo nupjautos kojos susirinko daug drugelių.
„Pavasaris buvo šaltas, o paskui atšilo. Aš šliaužiau link maisto atsargų maišo. Pažvelgiau žemyn, norėdamas pamatyti, kas yra prie mano kojos. Ten buvo apie 200 drugelių. Jie buvo oranžiniai ir juodi. Atrodė sveiki. „Pamaniau – Dieve, drugeliai net iš mano kojų išlindo“, – dalydamasis prisiminimais juokėsi K. Vlasenko.
Evakuacija dronu
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, Ukrainos kariuomenė nepaliko K. Vlasenko be pagalbos. Kai tradicinė evakuacija pasirodė esanti pernelyg pavojinga, jie ėmė ieškoti alternatyvaus būdo išgelbėti savo bendražygį.
Tam jie pritaikė heksakopterį, kuris paprastai buvo naudojamas šaudmenims numesti ar kroviniams pristatyti. Dronas buvo pritaikytas sužeistam kariui evakuoti tiesiai iš jo buvimo vietos.
Galiausiai operacija pavyko: Kostyantynas Vlasenko buvo sėkmingai išgelbėtas, rašo „Militarnyj“.