Seniai išnykusi ožkų rūšis Myotragus balearicus kadaise klajojo po žemę, kuri, manoma, jungė Balearų salas su žemynine Europa. Čia ji ir pasiliko – o kai Balearų salas apsupo jūra, senovinė ožka atsidūrė ten, kur dabar yra Maljorka.
Šie vos 45 centimetrų aukščio gyvūnai siekdami išgyventi patyrė seriją morfologinių pokyčių, dėl kurių sutrumpėjo jų galūnės, sumažėjo smegenų dydis ir jutimo organai – iš esmės jie tapo nykštukine rūšimi. Šios ožkos taip pat yra pirmieji gyvūnai, kurių kaulų struktūra yra tokia pati kaip roplių.
Ropliai auga labai lėtai ir priklausomai nuo išteklių prieinamumo, sugeba kontroliuoti arba net visiškai sustabdyti savo augimą. Šis periodiškas augimo tempo sulėtėjimas arba sustabdymas palieka iškalbingus pėdsakus šių rūšių kauluose.
Susiję straipsniai
Tirdami išnykusios ožkos kaulų histologiją, mokslininkai aptiko tuos pačius sluoksniuotosios zonos audinius, kurie anksčiau buvo rasti tik ektoterminiuose ropliuose. Komanda palygino ožkos kaulus su krokodilų kaulais ir nustatė stebinančių panašumų: abu gyvūnai pasižymėjo tuo pačiu gebėjimu augti lėtai ir lanksčiai, o kartais net visiškai sustabdyti augimą. Taip pat nustatyta, kad M. balearicus lytinę brandą pasiekdavo gana vėlai – maždaug 12 metų amžiaus. Palyginimui, kaip skelbia „MSD Veterinary Manual“, tipinė ožkų rūšis lytinę brandą gali pasiekti dar nesulaukusi 9 mėnesių amžiaus.
Tyrimai taip pat rodo, kad šių ožkų gyvenimo būdas turėjo būti daug lėtesnis nei tipiškų šiuolaikinių ožkų rūšių. Vietoj to, kad bėgiotų ir šokinėtų po salos uolas, jos turėjo leisti daugiau laiko saulės spinduliuose ir judėti lėčiau.
„Myotragus ne tik sumažino aerobinius pajėgumus [...] ir elgesio bruožus [...], bet ir lanksčiai suderino augimo tempą bei medžiagų apykaitos poreikius su vyraujančiomis išteklių sąlygomis, kaip tai daro ektoterminiai ropliai“, – žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime rašė tyrėjai Meike Köhler ir Salvador Moyà-Solà.
Vien tik kaulų tyrimas kelia prieštaringas nuomones. Šaltakraujų rūšių – arba ektoterminių gyvūnų – kaulai paprastai sudaryti iš lėtai augančio plokščialąstelinio kaulo. Tačiau greitai augantys fibrolameliniai kaulai, paprastai būdingi šiltakraujėms rūšims, taip pat buvo rasti dinozaurų rūšyse ir paukščiuose. Mokslininkai vertina, kad tarp visiškai šiltakraujų ir visiškai šaltakraujų gyvūnų gali būti trečioji tarpinė būsena.
Nykštukinė ožka M. balearicus yra puikus tyrimo objektas, nes saloje, kurioje ji gyveno, nebuvo natūralių plėšrūnų. Ištekliais skurdžioje Maljorkos saloje ji išsiugdė ropliškų bruožų, leidusių jai išgyventi 5,2 milijono metų – daugiau nei dvigubai ilgiau nei rūšys žemyninėje dalyje.
Tačiau dėl šių bruožų išsivystymo, deja, vienintelė pasaulyje šaltakraujė žinduolių rūšis neišgyveno žmonių atvykimo į salą, nutikusio prieš maždaug 3 000 metų – o tai (kartu su jų mėgstamų augalų rūšių mažėjimu) greičiausiai ir nulėmė jų išnykimą, rašo „IFL Science“.