Vyras bilietą nusipirko Dano Cooperio vardu, tad plačiojoje visuomenėje prigijo vardas D. B. Cooperis. Kaip aiškina Federalinis tyrimų biuras, nusikaltėlis atrodė kaip įprastas verslo keleivis ir iš pradžių nesukėlė įtarimų.
Skrydžio iš Portlando į Sietlą metu vyras stiuardesei parodė, jo teigimu, bombą lagamine ir perdavė reikalavimus. Nusileidus Sietle keleiviai buvo paleisti, tačiau įgulos nariai turėjo vėl pakilti su užgrobėju.
Šuolis, po kurio pėdsakai nutrūko
Lėktuvas „Boeing 727“ pakilo tamsiu paros metu. D. B. Cooperis nurodė skristi nustatytu maršrutu ir ruošėsi pasišalinti per galinę orlaivio dalį. Tuo metu šis modelis turėjo galines laiptų konstrukcijas, kurios tapo svarbia nusikaltimo detalė.
Susiję straipsniai
Kažkur tarp Sietlo ir Reno vyras iššoko su parašiutu ir išpirkos pinigais. Šuolis naktį, šaltame ore ir virš miškingos teritorijos buvo itin rizikingas. Nėra patikimai nustatyta, ar jis išgyveno nusileidimą.
Tyrėjai tikrino skrydžio duomenis, liudininkų pasakojimus, rastus daiktus, o taip pat daugybę įtariamųjų. Buvo parengti keli D. B. Cooperio fotorobotai, o tyrimo medžiaga ilgainiui tapo viena garsiausių neišaiškintų JAV bylų.
Svarbi detalė – 1980 metais berniukas Kolumbijos upės pakrantėje rado dalį dvidešimties dolerių kupiūrų. Jų serijos numeriai sutapo su išpirkos pinigais. Tačiau šis radinys nepaaiškino, kas nutiko pačiam užgrobėjui.
Bylos paslaptingumą sustiprina tai, kad didelė dalis žinomų detalių yra tikslios, tačiau jos vis tiek nepateikia pilno atsakymo. Žinomas skrydis, išpirkos dydis, parašiutų reikalavimas ir dalis banknotų serijos numerių. Tačiau pats svarbiausias momentas – nusileidimas ant žemės – liko be patikimų liudytojų. Miškinga teritorija ir prastos oro sąlygos labai apsunkino paiešką. Be to, įtariamojo aprašymai buvo paremti tik trumpo kontakto metu pastebėtais požymiais, kas leido atsirasti daugybei teoriškai tinkamų kandidatų, bet neleido jo tapatybės įrodyti. Ne vienas vėlesnis tyrimas sulaukė žiniasklaidos dėmesio, tačiau FTB oficiali bylos medžiaga vis dar neįvardija nustatyto nusikaltėlio.
Wikimedia commons.
Svarbi detalė – D. B. Cooperio pasirinktas parašiutas nebuvo tinkamas lengvam valdymui, o naktinis nusileidimas miškingoje vietovėje buvo labai pavojingas. Tai leidžia kelti klausimų dėl jo išgyvenimo, bet neleidžia patikimai atsakyti, ar jis žuvo. Nei rastas kūnas, nei galutinis tapatybės įrodymas nebuvo paskelbti.
Kodėl byla tebėra neišspręsta
FTB daugelį metų tikrino galimų įtariamųjų tapatybes, bet viešai nė vienas asmuo nebuvo galutinai identifikuotas kaip užgrobėjas. 2016 metais biuras nukreipė dalį bylai skirtų išteklių į kitus tyrimus.
Apie D. B. Cooperį sukurta gausybė teorijų ir populiariosios kultūros istorijų – tačiau jų negalima pateikti kaip patvirtintų faktų. Kai kurios versijos remiasi panašiu žmogaus aprašymu, kitos – galimais karinės ar parašiutininkų patirties požymiais.
Pats nusikaltimas paskatino peržiūrėti aviacijos saugumą. Oro uostų patikros ir orlaivių konstrukciniai sprendimai buvo stiprinami, siekiant užkirsti kelią panašiems scenarijams.
Autentiškas FTB fotorobotas tebėra geriausia šios istorijos iliustracija: jis leidžia pažvelgti į žmogaus, kurio tapatybės tyrėjai taip ir neatskleidė, apytikrį atvaizdą. Tačiau šioje byloje net ir po pusės amžiaus neatsakytas klausimas išlieka toks pat – kas iš tikrųjų iššoko iš lėktuvo?