Rumunijos Vakarų Timišoaros universiteto (WUT) mokslininkai išnagrinėjo duomenis iš 22 tyrimų, atliktų per pastaruosius 30 metų, siekdami išsiaiškinti, ar veiklos, kuria asmuo užsiima per 10 minučių trukmės mikropertrauką, pobūdis gali paveikti bendrą nuotaiką.
Užduotys skirtinguose tyrimuose buvo įvairios – tai buvo darbo simuliacijos, realios su darbu susijusios užduotys arba kognityviniai testai. Atlikę užduotis, dalyviai darydavo 10 minučių trukmės trumpą pertraukėlę, kurios metu galėdavo užsiimti tokia veikla kaip mankšta, pasivaikščiojimas, vaizdo įrašų žiūrėjimas arba tiesiog atsipalaidavimas.
Kartais per mikropertrauką buvo atliekamos tokios veiklos kaip pagalba kolegai ar kitos su darbu susijusios užduotys.
Tyrėjai nustatė, kad vertinant, ar pertrauka turėjo teigiamą ar neigiamą poveikį asmens nuotaikai, svarbus veiksnys buvo veikla, kuria užsiimta pertraukos metu.
Dalyviai nurodė, kad fizinės pertraukos jiems buvo ypač naudingos. Autoriai pažymėjo, kad „fizinė veikla, pavyzdžiui, tempimo pratimai ir mankšta, buvo siejama su didesniu teigiamų emocijų kiekiu ir mažesniu nuovargiu“.
Tačiau jei mikropertraukos metu reikėdavo padėti kolegai ar atlikti kitą su darbu susijusią užduotį, tai sukeldavo neigiamas emocijas, pablogindavo savijautą ir miego kokybę.
Duomenys, atrodo, patvirtina mikropertraukų naudą gerinant darbuotojų savijautą ir mažinant nuovargį, tačiau nepakako įrodymų, kad mikropertraukos pagerintų darbo našumą, rašo BBC.