Supermėnulio pilnatis stos 13.52 val. Grinvičo (15.52 val. Lietuvos) laiku. Tuo metu mūsų šalyje dar bus šviesu – saulė šiandien leisis apie 16.18 val., o mėnulis patekės maždaug po pusvalandžio. Vilniuje jis tekės 16.50 val., Kaune – 16.55 val., Klaipėdoje – 17.04 val.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnioji sinoptikė Natalija Nikolajenko laukiančių šio reiškinio nenudžiugino: visos Europos meteorologijos centrai prognozuoja, kad mūsų šalį šįvakar ir visą ateinančią naktį bus užkloję debesys.
„Debesuota visą dieną turėtų būti. Vakariniuose rajonuose gal truputį pragiedrulių bus, bet nedideli, jei ir bus. Daugiausiai mūsų šalyje bus debesuota“, – sakė ji.
Visgi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas ragino neprarasti vilties ir, pradėjus temti, siūlė pasižvalgyti į dangų. „Ir šiąnakt mėnulį mačiau, buvo prasigiedriję. Kai kas sako, kad galima tikėtis properšų dar ir šiandien. Juk ir ryte saulė buvo pasirodžiusi, taigi debesų properšų yra“, – sakė J.Vaiškūnas.
Nors pilnatis – trumpalaikis reiškinys, ji nesibaigia išsyk. Taigi jei nepavyktų mėnulio pamatyti šįvakar, pilnatis tęsis dar kelias dienas.
„Mėnulis lėtai tą padėtį keičia, aišku, jis bus ir rytoj šiek tiek didesnis nei įprastai, tik jau pradės mažėti – pats maksimumas vyksta šiandien. Jei šiandien stebėtumėme pilnatį ir bandytume su kažkuo lyginti, tai ji būtų šiek tiek didesnė nei bus rytoj ir poryt. Antra vertus, ir pati pilnatis pradės jau dilti po kelių dienų“, – sakė etnokosmologas.
Ne itin retas reiškinys
J.Vaiškūno teigimu, stebėti pilną mėnulį verta pradėti tuomet, kuomet jis teka. Mat palei horizontą esantys vaizdai žmogui visada ir taip atrodo didesni.
„Tai – įgimta žmogaus savybė. Mūsų smegenys tarsi teleskopas didina daiktus esančius prie horizonto, – teigė etnokosmologas. – Dar viena priežastis, kodėl mėnulio pilnatis atrodys didesnė ir šviesesnė nei paprastai, yra tai, kad Žemė su aplink ją skriejančiu Mėnuliu šiuo metų laiku yra arčiau Saulės nei vasarą. Dėl to Mėnulis gauna daugiau nei vidutiniškai Saulės šviesos ir būna ryškesnis.“
Supermėnulio reiškinys yra gana dažnas – jį galima stebėti vidutiniškai kas 14 mėnesių. Dar vienu eiliniu supermėnuliu būsime apdovanoti ir prieš šių metų Kalėdas – gruodžio 14 d.
Tačiau toks priartėjimas, panašus kaip šįvakar, įvyks tik 2034 metais lapkričio 25 d., kai Mėnulis bus dar 65 km arčiau Žemės nei šį kartą. O 2052 gruodžio 6 d. pasirodysiantis supermėnulis bus arčiau Žemės 86 km nei šį kartą.
Turi įtakos ir gamtai, ir žmonėms
Paklaustas, ar supermėnulis gali daryti kokią didesnę įtaką žmonėms arba gamtos reiškiniams Žemėje, J.Vaiškūnas paaiškino: „Pagrindinių mūsų padangės dangaus šviesulių – Saulės ir Mėnulio – įtaka Žemei ir jose vykstantiems reiškiniams yra neabejotina. Saulė yra svarbiausias gyvybei Žemėje palaikyti reikiamos šilumos ir šviesos šaltinis. Ji palaiko visus pagrindinius gamtinius ir gyvybinius vyksmus mūsų planetoje.
Mėnulis taip pat čia vaidina nemažą vaidmenį. Dėl jo traukos vyksta potvyniai ir atoslūgiai. Manoma, kad jo trauka daro įtaką ir tektoniniams Žemės vyksmams, kurių nemalonia išdava tampa žemės drebėjimai.
Tačiau vienu iš svarbiausių ir nepelnytai dabar pamirštamu Mėnulio veiksnių yra jo švytėjimas. Dėl Saulės švytėjimo periodiškumo gyvojoje gamtoje įsivyravo paros periodinis ciklas, o dėl Mėnulio šviesos – mėnesinis ciklas. Daugybę tūkstančių metų, kai Žemėje nebuvo dirbtinio apšvietimo, gyvybinius vyksmus veikė tik pilno Mėnulio nakties šviesa. O Mėnuliui sudilus pasaulis paskęsdavo aklinoje tamsoje.
Manau, kad šie ritmai ir dabar banguoja mūsų kūnuose, štai kodėl taip romantiškai, viltingai, o kartais ir neramiai žvelgiame į pilnatį.“
Kas yra supermėnulis?
Supermėnuliu vadinamas reiškinys, kai pilnatis sutampa su Mėnulio priartėjimu prie Žemės. Tuomet, kai pilnatis įvyksta Mėnuliui esant tolimiausiame taške nuo Žemės, jis vadinamas mikromėnuliu arba minimėnuliu.
Taip nutinka dėl to, kad Mėnulis aplink Žemę skrieja ne taisyklinga apskrita orbita, bet ištęsta – elipsine. Todėl Mėnulio nuotolis nuo mūsų planetos nuolat kinta. Vidutiniškai Mėnulis nuo Žemės yra nutolęs per 382 900 km. Arčiausiai Žemės esantis Mėnulio orbitos taškas astronomų yra vadinamas perigeliu, o tolimiausias – apogėjumi.
Jei lygintume arčiausiai Žemės ir toliausiai nuo Žemės esančias Mėnulio pilnatis, tai jų šviesiai skirtųsi 30, o dydžiai 14 nuošimčių.
Sąvoka supermėnulis nėra laikoma oficialiu astronominiu terminu. Ji buvo sugalvota astrologo Richardo Nolle'as 1979 m., taip įvardinusio pilną Mėnulį, kai jis prie Žemės priartėja ne mažiau kaip 90 proc. nuo savo artimiausio Žemei orbitos taško.
Šiandien, lapkričio 14 d., palydovas bus arčiausiai Žemės nuo 1948 m., kai jis buvo dar 50-ia kilometrų arčiau. Šį kartą mus nuo Mėnulio skirs 356 509 kilometrai.
