Mėlynasis supermėnulis arba Mėlynoji superpilnatis Žemės danguje pasirodo ganėtinai retai – ir jei šį nuostabų reginį praleisime, teigia „Science Alert“, kitą galimybę pamatyti tai turėsime tik 2032 m.
Nepaisant šio reiškinio pavadinimo, Mėlynoji pilnatis iš tikrųjų nešvyti mėlynai. Pavadinimas kilęs iš angliško posakio „once in a blue moon“, kuris reiškia retai pasitaikantį įvykį ar reiškinį.
Kalbant techniniais astronomijos terminais, Mėlynoji pilnatis būna tada, kai per tą patį metų laiką įvyksta keturios pilnatys – o ne trys, kaip įprasta.
Taip pat Mėlynąja pilnatimi vadinama antroji Mėnulio pilnatis, vykstanti per tą patį kalendorinį mėnesį – šis apibūdinimas, anot „IFLScience“, tinkamas šio mėnesio reikškiniams apibrėžti, nes 2023 m. yra 13 pilnačių, tačiau jos taip gerai išsidėsčiusios, kad kiekvienas metų laikas turi po tris.
Tuo tarpu supermėnulis būna tada, kai Mėnulis labiausiai priartėja prie Žemės, o jo fazė sutampa su jaunaties arba pilnaties faze. Jei abu veiksniai įvyksta vienu metu, tai vadinama „Mėlynąja superpilnatimi“ arba „Mėlynuoju supermėnuliu“.
Jei norite pamatyti ypač didelį Mėnulį, verta stebėti Mėnulio patekėjimą rytuose arba nusileidimą vakaruose. Specialistai sako, kad būtent tada mėnulis atrodo didžiausias, rašo NPR.
Parengta pagal „Science Alert“ ir kitus šaltinius.
