Masyvus asteroidas, pavadintas 2008 OS7, yra maždaug 271 metro skersmens ir pro Žemę praskries maždaug 2,85 mln. km atstumu, praneša NASA Reaktyvinių variklių laboratorija (JPL). Tai daugiau nei septynis kartus toliau, nei Mėnulis skrieja aplink Žemę.
Asteroido praskriejimą galima bus stebėti ir patiems – nes vasario 2 d. 20 val. Lietuvos laiku prasidės tiesioginė projekto „Virtual telescope“ transliacija.
Pasak JPL, pro Žemę asteroidas skries maždaug 66 000 km/h greičiu.
Palyginus šios kosminės uolienos apimtį su kitų asteroidų apimtimi, galima pasakyti, kad ji yra maždaug perpus mažesnė už asteroidą Bennu, kurį NASA aplankė ir iš kurio paėmė mėginių – ir bent 70 kartų mažesnis už Vredeforto meteorą – didžiausią žinomą kosminę uolieną, kada nors pataikiusią į Žemę.
Dėl savo dydžio ir trajektorijos artumo Žemės asteroidas klasifikuojamas kaip potencialiai pavojingas – nors jis niekada nepriartės tiek arti, kad susidurtų su mūsų planeta, rodo JPL prognozės. Jei kosminė uola kada nors nukristų į Žemę, ji būtų pakankamai didelė, kad sunaikintų didelį miestą – pavyzdžiui Niujorką.
Tačiau objektas nėra pakankamai didelis, kad būtų laikomas „planetų žudiku“ – tokiu kaip Vredeforto meteoras ar kosminė uola, kuri prieš 66 mln. metų išnaikino dinozaurus.
NASA yra nustačiusi apie 25 000 potencialiai pavojingų asteroidų – nors didelė dalis jų nėra tokie dideli kaip dabar artėjantis asteroidas. Tikimybių teorija rodo, kad vienas iš tokių mirtinų asteroidų į Žemę trenkiasi kas 20 000 metų.
2008 OS7 orbita yra labai elipsinė, t. y. ji skrieja netolygiai aplink Saulę. Dėl šios priežasties atstumas tarp jo ir Žemės labai skiriasi. Pavyzdžiui, kai asteroidas priartėjo prie mūsų netrukus po jo atradimo 2008 m., jis buvo maždaug už 90 mln. km nuo mūsų – t. y. daugiau nei 30 kartų toliau, nei bus penktadienio naktį.
Mokslininkai anksčiau tik du kartus tiesiogiai stebėjo, kaip asteroidas praskrieja pro Žemę. Tačiau remdamasi kosminės uolos orbitos duomenimis, JPL sumodeliavo kiekvieną asteroido priartėjimą nuo 1900 m. ir numatė kiekvieną jo priartėjimą iki 2198 m. Nė viename iš šių beveik 300 metų duomenų rinkinio taškų asteroidas neturėtų būti arčiau mūsų planetos nei šių metų vasario 2 d.
Per pastarąsias kelias savaites prie Žemės priartėjo arba tiesiogiai į ją rėžėsi keli kiti asteroidai.
Sausio 27 d. lėktuvo dydžio asteroidas praskriejo pro Žemę vos 354 000 km atstumu – t. y. šiek tiek arčiau, nei nuo mūsų yra nutolęs Mėnulis. O sausio 21 d. , kaip jau rašė lrytas.lt, astronomai aptiko vaiko dydžio asteroidą – likus maždaug 3 valandoms iki jo sprogimo atmosferoje virš Vokietijos.
Parengta pagal „Live Science“.
