Iš dalies ji bus panaši į šiandieninę Tarptautinę kosminę stotį, joje bus vykdomi astronautų sveikatos tyrimai, Žemės stebėjimai, taip pat Saulės ir Mėnulio tyrimai. Tuo pačiu stotis turėtų tapti tranzito tašku tarp Mėnulio ir Žemės: skrydžiai su stabtelėjimu stotyje turėtų būti paprastesni ir pigesni, nei tiesioginės kelionės tarp dviejų dangaus kūnų.
Pamokos, išmoktos naudojantis stotimi, bei jai parengtos technologijos galėtų pasitarnauti ir rengiant tolimesnius žmonių skrydžius – toks planas pristatytas praeitą savaitę vykusioje 56-ojoje Mėnulio ir planetų mokslo konferencijoje.
Viena iš „Lunar Gateway“ užduočių yra įvairių technologijų bandymas – vien sėkmingam astronautų darbui ten reikės naujų apsaugos nuo žalingos spinduliuotės sprendimų. Taip pat stoties darbui reikės efektyvių variklių, komunikacijos ir navigacijos įrenginių. Visa tai bus reikalinga ir siunčiant žmones keliauti toliau į kosmosą.
Taip pat stotyje bus galima išbandyti įvairias gamybos technologijas. Vėlesnis jų panaudojimas gali palengvinti ir atpiginti erdvėlaivių statybą ilgoms kosminėms kelionėms.
Per dešimtmetį – iki maždaug 2040 metų – įvairias technologijas būtų galima išbandyti, ištobulinti ir pritaikyti praktikoje, siunčiant žmones pirmosioms kelionėms tiek į Marsą, tiek ir toliau, pavyzdžiui į Cererą.
Planą galima rasti konferencijos tinklalapyje.