– Menas ir mugė, rodos, du sunkiai suderinami dalykai?
– Pasaulyje meno mugės vyksta daugiau nei pusė šimto metų. Tai Lietuvoje mes iki 2009-ųjų nieko neturėjome, vyravo nuomonė, kad mūsų šalies meno rinka silpna, o valstybė menui neturi lėšų. Prieš septynerius metus, kai Vilniuje vyko Europos kultūros sostinės renginiai, paskutinę valandą elektroniniu paštu pateikiau šiuolaikinio meno mugės idėją. Mūsų projektas buvo įtrauktas į „Vilnius -Europos kultūros sostinė“ renginių programą ir mašina pajudėjo. „ArtVilnius“ vyksta kiekvienais metais, mugė auga ir sulaukia vis daugiau meno žmonių dėmesio.
Šis festivalis – tarsi meno Kanai, kur suvažiuoja garsiausios galerijos, nuosavais lėktuvais atskrenda kolekcininkai, kur gali gyvai bendrauti, konsultuotis su galerijų savininkais, menotyrininkais, menininkais. Čia mezgasi daugybė ryšių, randasi meno pasaulyje taip svarbūs tinklai, apsikeitimų programos. Mugės svečiams rengiame ekskursijas ne tik po galerijas ir muziejus, bet ir parodome Lietuvą. Žinau nemažai tokių, kurie jau po pirmojo karto įsimylėjo Vilnių ir grįžta čia atostogauti.
Lietuvoje turime daugybę puikių menininkų, o „Litexpo“ parodų ir kongresų centras menui – itin tinkama erdvė. Kurioje dar Vilniaus galerijoje ar muziejuje galima pastatyti 5 metrų aukščio skulptūrą?
– Kodėl pasirinkote geltoną mugės spalvą? Netgi geltoną kilimą svečiams nutiesėte.
– Lietuvoje bent pusę metų būna tamsu. Geltona primena saulę ir šviečia labai ryškiai. Norime, kad kuo daugiau žmonių atkreiptų dėmesį į meną, nes atkreipti dėmesį tikrai yra į ką. Nuo pirmosios mugės didžiausio palaikymo susilaukėme iš užsienio šalių ambasadų. Atrodo, jie geriau nei mes patys supranta, kad menas kalba pasauliui apie mūsų šalį. Kasmet į Vilnių kviečiame galerijų savininkus, menotyrininkus, parodų kuratorius, meno centrų vadovus, kolekcininkus, žurnalistus.
– Praėjusiais metais „ArtVilnius“ mugėje meno kūrinių buvo parduota beveik už 200 tūkstančių eurų. Vadinasi, žmonės čia ateina meno ne tik pažiūrėti, bet ir pirkti?
– Pirmosiose mugėse žmonės labiau dairėsi. Pasaulyje susiklosčiusi tradicija, kad į garsiausias šiuolaikinio meno muges Londone, Madride, Bazelyje suvažiuoja ne tik kolekcininkai, menu besidomintys turtingi verslininkai, bet ir įžymybės. Bazelyje per vieną kviestinę peržiūrą akis į akį susidūriau su Holivudo aktoriumi Bradu Pittu. Kitą dieną visi laikraščiai skelbė, ką jis mugėje nusipirko ir kiek mokėjo. Pirkti meno mugėje – prestižas. Lietuvoje ši nuostata dar tik formuojasi, nors drąsiai galiu teigti, kad „ArtVilnius“ nėra atsitiktinio meno, programą sudarė profesionalūs menotyrininkai, sulauksime ypač gerų galerijų. Taigi, rizikos, kad pinigai bus išmesti į balą, nedaug.
– Ar galėtumėte išvardyti didžiausias „ArtVilnius 2016“ žvaigždes?
– Lietuviai Vladimiras Tarasovas, Vladas Urbanavičius, Eglė Rakauskaitė, Gintautas Trimakas. Užsienio žvaigždes, garsiausius menininkus išskirtinai pristato „Lewben Art Foundation“, tokius kaip Hansas Op de Beeckas, Jake & Dinos Chapmanai, Bertrand'as Lavier, lenkai Natalia LL, Zuzanna Janin, Tomaszas Cicierskis ir kiti.
– Kuo labiausiai džiaugiasi mugės lankytojai, kokių kūrinių jie ieško?
– Lietuviai tik dabar pradeda atsisukti į šiuolaikinį meną. Juos domina kūriniai, kuriuose naudojamos naujos technologijos, priemonės, formos, kuriuos galima ne tik pamatyti, bet ir palytėti, pajausti. Nuostata, kad menas – tai paveikslas ant sienos, keičiasi, mes sakome: menas eina kartu su gyvenimu, kalba apie šiandienai svarbius dalykus.
Praėjusias metais tarp lankytojų nepaprasto populiarumo sulaukė V.Tarasovo vaizdo instaliacija „Šešiasdešimtieji“. Suaugusiuosius pakerėjo muzikos ir vaizdo dermė, vaikus – tikras, kvepiantis šienas, ant kurio jie galėjo pagulėti. Esu tikra: jei geras, šiuolaikinis menas patinka visiems.
– Ir vis dėlto įprasta manyti, kad meną supranta tik išrinktieji, o garsūs menininkai niekuomet neprilygs pramogų pasaulio žvaigždėms...
– Lietuviai menininkai galbūt pernelyg uždari, būti populiarūs jie baiminasi, bijo tapti kičiniai, patekti į pseudomenininkų srautą, kuris šiandien liejasi laisvai. Tačiau jei išties esi stiprus, tavęs niekas neįveiks, o tavo kūriniai anksčiau ar vėliau atsiras garsiausiose galerijose ir muziejuose. Turime galybę tokių pavyzdžių – Žilviną Kempiną, Deimantą Narkevičių, Svajonę ir Paulių Stanikus.
Meno ir verslo sinergija svarbi, todėl jau antri metai rengiamas ypatingojo mugės partnerio „Lewben group“ kviestinių svečių vakaras, ir „Lewben Art Foundation“ kolekcijos pristatymas. Neabejojame, kad itin vertingos yra edukacinės programos. Kiekvienas mūsų turi neatskleistų gabumų, menas išlaisvina kūrybą. Ir kas žino – gal „ArtVilnius 2016“ kam nors taps pirmuoju žingsniu į meno pasaulį.
Meno mugės „ArtVilnius‘16“ darbo laikas
Birželio 9 d. (ketvirtadienis) įėjimas su bilietais nuo 15 val. iki 20 val.
Birželio 10 d. (penktadienis) 11.30–20 val.
Birželio 11 d. (šeštadienis) 11.30–20 val.
Birželio 12 d. (sekmadienis) 11.30–18 val.
Birželio 9-12 d., LITEXPO, Laisvės pr. 5, Vilnius, Lietuva
