E.Neizvestnas, žinomas dėl savo dinamiškų monumentalių
kūrinių, mirė Niujorke, savo „Facebook“ žinutėje
trečiadienį paryčiais paskelbė Jungtinėse Valstijose gyvenantis
žurnalistas Olegas Sulkinas.
Menininkas, 8-ame dešimtmetyje priverstas palikti Sovietų
Sąjungą, ypač išgarsėjo dėl savo viešo ginčo su N.Chruščiovo
per 1962 metais Maskvos centre surengtą šiuolaikinio meno kūrėjų
parodą „Naujoji realybė“ („Novaja realnost“).
Kai atvyko į tą parodą, N.Chruščiovas atkreipė dėmesį į
jį lydinčių pareigūnų pastabas ir išsakė ilgą kritikos
tiradą. Lyderis išvadino menininkus „degeneratais“, o jų
kūrinius – „šūdu“, „mėšlu“, „teplionėmis“.
Vis dėlto E.Neizvestnas, apdovanojimų pelnęs karo veteranas,
nepabūgo ir atsakė Sovietų Sąjungos vadovui, kad nori parodyti
savo darbus ir pamėginti juos paaiškinti.
„Aš nebijau jūsų grasinimų“, – menininkas citavo savo
atsakymą per pokalbį su N.Chruščiovu, kai 1979-aisiais davė
interviu apie tą incidentą.
N.Chruščiovas apkaltino E.Neizvestną, kad jis tik švaisto
metalą, kurį būtų galima panaudoti pramonėje, ir pasiūlė
verčiau išvykti į užsienį. Tas epizodas žymėjo didelio sovietų
menininkų valymo pradžią.
Po minėto incidento E.Neizvestnas buvo pašalintas iš Sovietų
Sąjungos menininkų sąjungos.
Vis dėlto tarp menininko disidento ir atžaraus generalinio
sekretoriaus užsimezgė sunkiai įtikinami santykiai.
„Jūs įdomus žmogus, – per parodą skulptoriui pareiškė
N.Chruščiovas. – Jumyse tupi velnias ir angelas. Jei nugalės
angelas, padėsime, jei velnias – sunaikinsime.“
„Nepaisant baimės atmosferos su juo buvo lengva kalbėtis, –
sakė E.Neizvestnas. – Chruščiovas kalbėjo tiesiai ... o tai man
irgi leido atsakyti tiesiai.“
N.Chruščiovas mirė 1971 metais, ir E.Neizvestnas, paprašytas
nuo valdžios nušalinto SSRS lyderio šeimos, sukūrė jam antkapio
paminklą, stovintį Maskvos Novodevičės kapinėse.
E.Neizvestnas gimė 1925 metais Uralo mieste Sverdlovske,
dabartiniame Jekaterinburge Vakarų Rusijoje. Jo tėvų – gydytojo
Josifo Neizvestno ir poetės Belos Dižur – neaplenkė represijos
valdant Stalinui, bet jiems pavyko pergyventi teroro siautėjimą.
Menininkas dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, buvo sunkiai
sužeistas ir apdovanotas už narsą.
Po karo jis studijavo dailę Rygoje ir Maskvoje ir netruko pelnyti
pripažinimą, pasinaudojęs santykine laisve po Stalinio mirties 1953
metais, kai nuo oficialaus realizmo perėjo prie labiau ekspresyvaus
stiliaus.
Iš Sovietų Sąjungos jis emigravo 1976 metais, nurodęs kaip
priežastį „estetinius skirtimus su režimu“. Iš pradžių jis
išvyko į Šveicariją, o po to pervažiavo į Jungtines Valstijas,
kur dėstė keliuose universitetuose.
Dėl žymaus menininko mirties užuojautą pareiškė Rusijos
kultūros ministras Vladimiras Medinskis ir kiti aukšto rango
pareigūnai.
Tarp daugelio E.Neizvestno veikalų paminėtina politinio
persekiojimo aukų atminimui skirta skulptūra „Skausmo kaukė“,
kuri 1996 metais buvo atidengta Tolimųjų Rytų mieste Magadane.