Didžiausioje Baltijos regiono meno mugėje šiemet dalyvauja 65 galerijos, kurios pristato apie 300 menininkų iš 20 pasaulio šalių. Į Vilnių atvyko galerijos iš Austrijos, Vokietijos, Italijos, Baltarusijos, Ukrainos, Estijos, Latvijos bei Danijos.
Jubiliejinės mugės šūkis – „Gali grožėtis, o gali ir turėti“. Šiemet galerijų stenduose – gana daug vos šimtą ar kelis šimtus eurų kainuojančių darbų, tačiau galima pamatyti ir didžiulio formato ar ypač garsių menininkų kūrinių, už kuriuos tektų pakloti ir kelis, ir keliasdešimt tūkstančių. Tradiciškai vyrauja tapyba, tačiau šį kartą galerininkai siūlo daug daugiau kamerinių skulptūros darbų ir daug mažiau fotografijų.
Jau pačią pirmąją mugės dieną „Litexpo“ salėse galima buvo pamatyti ne tik žinomus Lietuvos. Latvijos ir kitų šalių kolekcininkus. Nemažai įmonių savo kolektyvams užsakė specialias ekskursijas, kurių metu įdomiausius galerijų stendus pristatė žinomi menotyrininkai.
Pasak mugės „ArtVilnius“ vadovės Dianos Stomienės, visi pagrindiniai meno rinkos procesai visame pasaulyje vyksta mugėse – ne tik pardavimai, bet ir kolekcininkų susitikimai, galerijų ir jų pristatomų menininkų reklama.
Prisimindama pirmąją mugę, startavusią 2009 metais, kai Vilnius buvo Europos kultūros sostinė, ji sakė, kad būtent šis ambicingas kultūros projektas paskatino realizuoti daugybę metų Lietuvos galerininkų puoselėtą svajonę – surengti Vilniuje meno mugę, kurios pagrindinis akcentas būtų mūsų ir kaimyninių šalių menininkų kūryba.
Mugės viešnia – Prancūzija.
Iki šiol pagrindinį dėmesį „ArtVilnius“ skyrė savojo regiono menui. Viena pirmųjų mugės viešnių tapo į karo sūkurį patekusi Ukraina. Įdomi buvo pažintis ir su kaimyninės Lenkijos galerijų autoriais, o pernai pavyko pamatyti ir ypač plačią šimtmečio jubiliejus minėjusių Estijos bei Latvijos meno panoramą.
Šių metų akcentas – „Focus–France“. Todėl nenuostabu, kad vos įžengus į mugės sales galima išgirsti ne tik anglų, bet ir prancūzų kalbą. Prancūzijos menui skirtą programą mugės organizatoriai rengė kartu su Prancūzų institutu Lietuvoje. Programos kuratorė – prancūzė Aurélie Faure.
Iš Prancūzijos į mugę atvyko vienuolika meno galerijų. Tarp jų – ir Paryžiaus meno scenos senbuvės, ir veržlios jaunos galerijos, ir paskutinį dešimtmetį ypač išpopuliarėjusios mobilios galerijos, kurios neturėdamos nuolatinės erdvės rengia parodas ir performansus pačiose įvairiausiose vietose.
Užsienio galerijos mugės lankytojus visuomet vilioja ir galimybe, jei ne įsigyti, tai bent pamatyti visame pasaulyje garsių menininkų kūrinius, sužinoti jų kainas.
Paryžiaus „Galerie Eric Mouchet“ į mugę atvežė legendinio prancūzų architekto Le Corbusier 1963 metais sukurtą darbą. Tuomet buvo likę vos pora metų iki menininko mirties. Paveikslo kaina – 70 tūkst. eurų.
Priešais jį paryžiečių stende kabo du nedideli garsios XX a. vokiečių menininkų poros Roberto Michelio ir Ellos Bergmann-Michel darbai. 1924 metais sukurto E.Bergmann darbo kaina net didesnė už Le Corbusier – 85 tūkst. eurų.
Prancūzų „Galerie Suzanne Tarasieve“ stende galima rasti ir garsiojo sovietmečio laikų fotografo Boriso Mikhailovo septintojo dešimtmečio nuotraukas, kurių kaina – 8 tūkst. eurų. Lietuvių fotografijos legendos Antano Sutkaus ir kitų lietuviškosios fotografijos mokyklos kūrėjų bičiulis ir kolega B.Mikhailovas buvo vienas svarbiausių buvusios Sovietų Sąjungos fotomenininkų.
Kaip ir garsiausių Lietuvos sovietmečio fotografų kūriniai jo darbai populiarūs ir šiandien, parduodami ne tik galerijose, bet ir garsiausiuose meno aukcionuose.
Solidžių kolekcijų erdvė
Ketvirtoji meno mugės salė tradiciškai skirta rimčiausiems kolekcininkams ir muziejinio lygio menui. Savo gyvavimo dešimtmetį šiemet švenčianti finansinių ir verslo paslaugų grupė „Lewben Group“ ir jos įkurtas fondas „Lewben Art Foundation“ – jau šešerius metus yra nuolatiniai Vilniaus meno mugės partneriai.
Šiemet kuratoriumi tapęs „Lewben Group“ ir fondo vadovas Vilius Kavaliauskas mugės lankytojams pristato vieną mėgstamiausių savo kolekcijos dalių – krikščioniškosios ikonografijos kūrinius nuo XVIII a. iki šiuolaikinių pasaulinio garso menininkų darbų.
Šalia galima rasti Krokuvos šiuolaikinio meno muziejus „Mocak“ ekspoziciją „Menininkas meno lauke“, kurioje rodomi kūriniai, nagrinėjantys meno istoriją, šedevrus ir visą meno pasaulio virtuvę – kūrybos procesą, menininkų bei kuratorių santykis. Įdomu, kad „Mocak“ yra pirmasis muziejus Lenkijoje, pastatytas specialiai šiuolaikiniam menui.
Čia pat – prancūziškos elegancijos kupina paryžietės kuratorės A.Faure sudėliota paroda „On the Edge“ ir naujosios Prancūzijos menininkų kartos performansų programa.
Baleto paveikslai ir meno naktis
Jei Vilniaus knygų mugėje vis svarbesnė tampa Muzikos salė, tai Vilniaus meno mugė siūlo lankytojams pasimėgauti šokio, baleto naujienomis. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto meno vadovo asistentas Martynas Rimeikis primabalerina Kristina Gudžiūnaitė meno mėgėjams pristatys choreografinių miniatiūrų rinkinį – „Kūrybinis impulsas“.
Keturiuose pasirodymuose penktadienį ir šeštadienį savo kūrybos miniatiūras atliks LNOBT baleto trupės šokėjos ir šokėjai. Pirmą kartą miniatiūrą „Kūrybiniam impulsui“ sukūrė ir klaipėdietė šokėja bei choreografė Aušra Krasauskaitė, o taip pat Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivės.
Mugės rengėjai siūlo pajudėti ir patiems žiūrovams. Penktadienio vakare prasidės jau tradicine tapusi mugės akcija – „Naktis galerijoje“. Pati mugė veiks iki 20 val., tačiau iki 23 val. bus atviros vienuolikos Vilniaus galerijų durys.
Nuo 20 iki 22 val. senamiesčio gatvėse vyks prancūziškos mugės programos dalyvio menininko Thomaso Wattebledo performansas „Shift“. Menininkas pasirodys ant dviračio kartu su 7 dviratininkais iš Lietuvos.
Pernai per keturias meno mugės dienas parodų ir kongresų centre „Litexpo“ apsilankė 22,8 tūkst. lankytojų, buvo parduota kūrinių už 350 tūkst. eurų.
„ArtVilnius ’19“ laureatai
Meno mugė „ArtVilnius“ atidarymo dieną tradiciškai išrenka geriausias mugės galerijas, geriausius menininkus ir įspūdingiausią mugės instaliaciją/skulptūrą.
Geriausiomis „ArtVilnius ‘19“ galerijomis specialistų komisija išrinko „Bubenberg“ galeriją (Prancūzija), „Galerie Eric Mouchet“ (Prancūzija), „Galerie Thomas Bernard/Cortex Athletico“ (Prancūzija), „Kogo galery“ (Estija), galerija „Maksla XO“ (Latvija), galerija „The Rooster“ (Lietuva) ir VDA parodų salės „Titanikas“ (Lietuva).
Geriausiais „ArtVilnius ‘19“ menininkais tapo duetas Emilie Brout ir Maxime Marion, kuriuos pristatė Prancūzijos galerija „22,48 m2“.
Geriausia „ArtVilnius ‘19“ instaliacija paskelbtas parodos „#Focus France“ dalyvės Elsos Philippe darbas.
Geriausia „ArtVilnius ‘19“ jaunąja menininke (iki 35 m.) pripažinta Laura Sabaliauskaitė, kurios darbus galima pamatyti VDA parodų salės „Titanikas“ (Lietuva) stende ir tarptautinės skulptūrų ir instaliacijų parodoje „Takas“.
Jai įteikta 2000 eurų premija, kurią įsteigė meno mugės mecenatas – advokatų kontoros „Cobalt“.
Mugės lankytojai išrinks savo favoritus, kuriems atiteks „Volfas Engelman“ piniginės premijos. Nuo mugės pradžios iki birželio 1 dienos jie gali balsuoti už labiausiai patikusią galeriją ir menininką.
