Jubiliejų švenčiantys „Vartai“ – tarp geriausių ArtVilnius galerijų

Viena įtakingiausių sostinės galerijų savo 35 metų sukakčiai skirtą stendą pristato šį savaitgalį „Litexpo“ parodų rūmuose vykstančioje meno mugėje „ArtVilnius“, kurios tema – „Vilnius–Varšuva–Viena“. Mugės atidarymo vakarą tarptautinė komisija paskelbė, jog  „Vartai“ pateko tarp 7 geriausių „ArtVilnius’26“ galerijų.

Mugė, kurioje dalyvauja 70 galerijų iš Lietuvos ir kitų Europos šalių, kviečia pažvelgti į trijų sostinių meno sceną, jų istorinius, kultūrinius ryšius.

Vilniui atstovauja tarptautinį pripažinimą pelniusi vizualiųjų menų kūrėja Emilija Škarnulytė. Menininkė pristato instaliaciją „Tethys“, kurioje rodomi videoprojekcijų ir stiklo objektai „Jūratės ašaros“.

Dar vienas ryškus Vilniaus veidas – skulptorius ir kino režisierius Deimantas Narkevičius, kuris rodo savo kūrinį „Akmenys po du“.

Varšuvai mugėje atstovauja viena seniausių Lenkijos šiuolaikinio meno institucijų – nacionalinė meno galerija „Zachęta“. Ji atvežė menininkės, režisierės ir profesorės Bognos Burskos videokūrinį „Deaf Rebellion. Renewal“ (liet. „Kurčiųjų maištas. Atsinaujinimas“). Jis kurtas su kurčiuoju menininku ir aktyvistu Danieliu Kotowskiu.

Vienos šiuolaikinio meno galerija „Meyer Kainer“ pristato pasaulinio garso austrų šiuolaikinio meno kolektyvą „Gelatin“, kuris garsėja provokuojančiais, humoristiniais, dažnai absurdiškais performansais, skulptūromis, didžiulėmis instaliacijomis.

Mugėje dalyvauja ir vienintelius originalius Marko Rothko kūrinius Baltijos šalyse saugantis Rothko muziejus Daugpilyje, kuris rodo keramiko Peterio Martinsono (1931–2013) instaliaciją, o Panevėžyje veikiantis Stasio Eidrigevičiaus menų centras „Stasys Museum“ pristato specialiai mugei sukurtą skulptūrų instaliaciją.

„Vartų“ stende – kelionė laiku. Čia galima apžvelgti galerijos nueitą kelią, pamatyti tiek pasaulinio garso menininkų kūrinius iš galerijos kolekcijos, tiek įvairių kartų Lietuvos kūrėjų darbus.

„Pirmaisiais galerijos gyvavimo metais turbūt nebūdavo dienos, kad ko nors neparduotume. Tiesa, tada „Vartuose“ būdavo ir keramikos, ir grafikos, ir mažosios plastikos. Bet tapyba irgi kainuodavo nedaug. Pirkdavo ir lietuviai, ir turistai.

Atsimenu, kartą iš JAV atvažiavusi moksleivių ekskursija prisipirko gausybę įvairių darbų – kaip suvenyrų. O tarp solidžiausių pirkėjų buvo užsienio šalių ambasadoriai“, – prisiminė galerijos įkūrėja Nida Rutkienė, šiandien galerijos vairą atidavusi į savo dukrų Lauros bei Agnės ir jaunosios kartos kuratorių rankas.

Prieš pat „ArtVilnius“ atidarymą „Vartų“ galerija surengė grupinę parodą „The Garden“ (liet. „Sodas“), tarsi pratęsiančią mugės stendo pasakojimą į ateitį.

Vienuolikos menininkų kūriniuose sodo vaizdinys atskleidžiamas kaip daugiaprasmė metafora, apimanti asmeninius prisiminimus, mitologinius siužetus, popkultūros fragmentus, šiuolaikinio žmogaus ryšį su anapusybe.

– „ArtVilnius“ vyksta 17 metų, tačiau „Vartų“ galerija savo stendą įrengė pirmą kartą. Kodėl tik dabar? – paklausiau 50 metų galerijos vadovės L.Rutkutės.

– Iki šiol sąmoningai dalyvavome tik tarptautinėse meno mugėse – Vienoje, Kelne, Kopenhagoje, Niujorke.

Kiekvienas dalyvavimas mugėje reikalauja ne tik nemažai lėšų, bet ir žmogiškųjų išteklių. Mums norėjosi kuo daugiau Lietuvos menininkų pristatyti užsienyje, kad jie būtų matomi tarptautinėje meno rinkoje.

Lietuvišką meno rinką auginome kitais būdais. Kolekcininkams ir meno mėgėjams rengdavome ekskursijas į tas meno muges, kuriose dalyvaudavome. Sudarydavome specialias programas. Norėjosi padrąsinti žmones savo kolekciją papildyti ir kitų šalių menininkų kūriniais.

Tų grupinių ekskursijų buvo nemažai, o dabar jau ir kiti žmonės ėmėsi tokios veiklos. Meno ekskursijos populiarėja ir mes jaučiamės prie to prisidėję.

Šiemet sutapo keli dalykai. Šie metai „Vartams“ yra 35-ieji, norėjome mugėje į savo istoriją pažiūrėti iš šiandienos perspektyvos ir parodyti ją ne kaip retrospektyvą, o kaip gyvą, besitęsiantį procesą.

Svarbi buvo ir šių metų mugės tema „Vilnius–Varšuva–Viena“. Su Viena mus sieja ypatingas ryšys – būtent joje 2000-aisiais įvyko vienas pirmųjų mūsų tarptautinių projektų, vėliau daugelį metų dalyvavome mugėje „Viennacontemporary“, bendradarbiavome su Austrijos menininkais ir institucijomis.

Aš pati su tarptautine meno scena susipažinau tuomet, kai stažavausi pas galerininką Hansą Knollį, kuris turėjo galerijas Vienoje ir Budapešte.

Tad atrodė, kad būtent šiemet yra tinkamas metas pirmąsyk prisistatyti „ArtVilnius“.

Norėjome kiek netradicinio pristatymo, kuriame per skirtingus galerijos veiklos laikotarpius, menininkus ir parodas būtų galima pamatyti, kas formavo „Vartus“ ir kuo galerija užsiima šiandien.

– Ją kuravo Linas Bliškevičius ir Monika Radžiūnaitė. Abu gerai pažįsta „Vartus“ ir mūsų veiklą, tačiau kartu gali į ją pažvelgti iš savo perspektyvos.

Jie peržiūrėjo galerijos archyvus, katalogus, knygas, parodų dokumentaciją, plakatus ir iš šios medžiagos sukūrė savą daugiau nei trijų dešimtmečių „Vartų“ istorijos pjūvį.

Mugės ekspozicijoje svarbi ir dviguba „Vartų“ tapatybė: greta komercinės galerijos veiklos nuosekliai rengėme tarptautines nekomercines parodas, Lietuvos auditorijai pristatėme reikšmingus užsienio menininkus.

Todėl rodome ir tokių tarptautiniu mastu pripažintų menininkų kaip Erwinas Wurmas ar Lucas Tuymansas kūrinius, ir skirtingų kartų lietuvių menininkų Juzefos Čeičytės, Mikalojaus Povilo Vilučio ar Arūno Gelūno darbus.

O jauniausios menininkų kartos kūrybą galima pamatyti parodoje „The Garden“, šią savaitę atidarytoje „Vartų“ galerijoje.

– Specialiai neplanavome, tiesiog sėkmingai sutapo.

Dvimatį sodą galerijoje galima nusakyti žodžiais: tarp žiedo ir spyglio. Kitaip tariant, tarp to, kas gražu, ir to, kas gali būti nuodinga, tarp žemės, pragaro ir rojaus.

– Pandemija ir karas – ne ypač palankus metas, bet iš tiesų matome, kad žmonių skonis keičiasi, plečiasi jų akiratis.

Dabar žiūrovai daug atviresni, jų nebegąsdina menininkų eksperimentai.

Žinoma, ne viskas patinka, tačiau neužsidaroma už devynerių durų, o bandoma bent pasigilinti, sužinoti kūrėjų idėjas, sumanymus.

– Taip, atmetimo reakcijų kur kas mažiau.

Anksčiau dažnai būdavo, kad rodai žmogui paveikslus ir bandai padėti jam išsirinkti, bet matai, kad nors mandagiai viską apžiūrinėja, neranda, kas jam tiktų. Dabar – priešingai: dažniausiai pirkėjui patinka net keletas darbų, bet jam sunku išsirinkti, kurį įsigyti.

– Mes ir toliau planuojame tęsti edukacinę liniją – atvežti ir Lietuvoje pristatyti pasaulinio garso menininkų kūrybą.

Šį dešimtmetį tai padaryti buvo sunkiau. Bet visai neseniai pristatėme įspūdingą „Fluxus“, letrizmo ir konkrečiosios poezijos parodą iš Berlyne esančio „Archivio Conz“ kolekcijos.

Rengdama šią parodą supratau, kiek mažai aš pati žinau apie „Fluxus“ judėjimą ir jame dalyvavusius menininkus. Tikrai nuostabią istoriją galėjome sudėlioti iš tų kūrinių, kuriuos atsivežėme iš Berlyno.

Nors ta paroda jau baigėsi, bendradarbiavimą su Berlyno „Archivio Conz“ tęsiame – dalis „Fluxus“ kūrinių bent iki metų pabaigos lieka „Vartuose“. Juos galima įsigyti.

DATOS IR FAKTAI

Galeriją „Vartai“ 1991 m. Vilniaus mokytojų namuose įkūrė N.Rutkienė. Tai viena pirmųjų privačių meno galerijų Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Galerijoje rengtos parodos, vyko knygų pristatymai, poezijos skaitymai, koncertai, buvo mezgami ryšiai su kolekcininkais ir užsienio meno scena. 1998 m. „Vartuose“ surengta Velso princo Charleso, dabartinio Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III, darbų paroda.

Nuo 2000 m. į veiklą rimčiau įsitraukė N.Rutkienės dukros, o galerija palaipsniui pasuko šiuolaikinio meno ir tarptautinės veiklos kryptimi. Ji vis aktyviau dalyvavo tarptautinėje meno rinkoje ir mugėse pristatydama Lietuvos menininkus užsienyje ir užsienio kūrėjus Lietuvoje. 2009 m. „Vartai“ tapo pirma privačia institucija, atstovavusia Lietuvai Venecijos bienalėje. Buvo pristatyta Ž.Kempino instaliacija „Tūba“. Lietuvos paviljono komisarė buvo L.Rutkutė.

Vilniui tapus Europos kultūros sostine „Vartai“ su „Kino pavasariu“ ir „Vilnius Jazz“ pradėjo tarptautinį tarpdisciplininį projektą „ARTscape“. Galerijoje pristatyti skirtingų Europos šalių ir Lietuvos menininkai.

2021 m. galerija praplėtė savo veiklą – pristatė šiuolaikinį dizainą. Vienoje salėje įrengta nuolatinė erdvė „Showroom“, pirmoji Lietuvoje profesionali platforma, skirta šiuolaikiniam menui ir originaliam dizainui. 2021–2026 m. buvo plečiamas Lietuvos ir tarptautinio meno dialogas, sostinėje rodoma tarptautinių meno žvaigždžių – L.Bourgeois, L.Tuymanso, M.Lassnig, F.Westo – kūryba.