Inscenizuotame mūšyje kariai kovėsi jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai.
Renginyje dalyvavę kariai ir jų pagalbininkai įsikūrė pagal viduramžių papročius įrengtoje stovykloje, kurioje gyveno viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudojo viduramžiams būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydamiesi ginklus ir ilsėdamiesi.
Šiais metais pirmą kartą per visą Žalgirio mūšio inscenizacijų rengimo istoriją dalyvius ir žiūrovus užklupo vasariškas lietus.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos.
Riterių būrys iš Lietuvos inscenizacijos kovose dalyvauja nuo 2004 m. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010-ųjų, mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Donatas Mazurkevičius.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus.
Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis – Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
