Žalgirio mūšio pergalės 610-osioms metinėms atminti – paminkliniai akmenys Lenkijoje ir Lietuvoje

Prieš 610 metų netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vyko mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Šis mūšis buvo ilgo karinio konflikto tarp Kryžiuočių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, taip pat Ordino ir Lenkijos Karalystės priešpriešos kulminacija.

Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Žalgirio pergalės parke Babtų seniūnijoje paminėtos pergalės Žalgirio mūšyje 610-osios metinės.
Daugiau nuotraukų (8)

Prof. Aleksandras Vitkus

Jul 23, 2020, 11:05 PM

Šia proga Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė bei Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija Lenkijoje, Žalgirio mūšio lauke šalia Olštyno, minint 610-ąsias metines pastatė paminklinį akmenį su užrašu: „Nuo lietuvių tautos už bendrą pergalę“ lietuvių ir lenkų kalbomis.

Pergalės prieš kryžiuočius atminimo ženklą iškalė liaudies meistras Valentinas Šimonėlis. Akmuo, sveriantis 14 tonų, iškilmingai atkeliavo iš Kupiškio rajono Adomynės laukų, jo dovanotojas – Alfredas Aidukas.

Lenkijoje paminklinio akmens iš Lietuvos atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Lietuvos premjeras Sauliaus Skvernelis, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Mažiau pompastiškas renginys, beveik nepastebėtas spaudoje, įvyko liepoos 18 d. Lietuvoje, Žalgirio pergalės parke, kuris yra Babtų seniūnijoje, Cinkiškės kryžkelėje (25 km nuo Kauno).

Klubo „Žalgirio pergalės parkas“ narių visuomeninkų pastatytas ne mažiau kaip Lenkijoje paminklinis akmuo (12 tonų) su užrašu „1410 m. Žalgirio pergalei atminti“. Paminklo mecenatas, klubo valdybos narys, šaulys, UAB „Hidraulinės sistemos“ savininkas Juozas Klimkevičius. Akmenį padovanojo šaulys Robertas Galeckas, techninę paramą teikė ir Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas. 

Dėl užrašo didelių ginčių nebuvo, o paminklinio akmens viršūnės papuošimas virto tikra diskusija. Tačiau subendrinus mecenato ir klubo narių pasiūlymus, istorikų ir dailininkų interpretacijos, paminklinio akmens viršūnėje atsirado du kalavijai (kardai). Tai unikalus paminklas, neturintys analogo bent Lietuvoje, nes remiasi tikrais faktais.

1410 m. liepos 15 d. sustojusioms daugiatūkstantinėms jungtinėms Lenkijos bei Lietuvos ir Kryžiuočių ordino kariuomenėms vienas prieš kitą, nė viena nedrįso pradėti mūšio.

Tuomet Kryžiuočių ordino magistras baronas fon Jungingenas pasiuntė du pasiuntinius, kurie, pasak lenkų istoriko-metraštininko Jono Dlugošo, perdavė tokius magistro žodžius: „Didysis Prūsijos magistras siunčia tau ir tavo broliui per mus čia esančius heroldus šiuos du kardus, kad tau padėtų būsimoje kovoje, kad su šia pagalba ir su savo kariuomene ne taip delsdamas ir su didesne drąsa, negu dabar rodai, žengtum į mūšį, taip pat, kad nesislapstytum šiuose miškeliuose ir krūmokšliuose, bet išeitum į kovą atvirame lauke...“ (Ištrauka iš J.Dlugošo Žalgirio mūšio aprašymo.)

Magistras siuntė kardus visiškai įsitikinęs savo pergale, paruošęs trinkų ir pančių, kuriuos kryžiuočiai skyrė savo priešams. Jogaila paėmė tuodu kardu be makščių ir atsakė, kad nors turi pakankamai ginklų, šiuos kardus priima, kad jie padėtų jo teisingąjį reikalą ginti. Pasiuntiniams išėjus liepė trimituoti ženklą pradėti mūšį. Žalgirio mūšis buvo laimėtas, po jo Ordinas jau nebeatsigavo.

Paminklinio akmens atidarymo ceremoniją ir kitus parengiamuosius, organizacinius darbus papildomai organizavo, sutelkė savo jėgas klubas „Žakgirio pergalės parkas“ (pirmininkas Gintautas Tamulaitis) ir Babtų kultūros centro laimėtas projektas „Žalgirio parkui  – 30 metų“ (direktorė Eglė Patinskaitė).  Dalį renginio išlaidų padengė Kauno rajono savivaldybė (meras Valerijus Makūnas).

Šventės pradžia  – kaip ir kiekvienais metais parke jau tapusi tradicija: atgabenamas ir uždegamas aukuras nuo Nežinomojo kareivio kapo Kaune. Ugnį atgabeno ir atnešė jauni šauliai kartu su šauliu ir savanoriu Mindaugu Iskevičiumi.

Šventėje dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranskietis, Kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, Seimo nariai Vytautas Kamblevičius, Andrius Kupčinskas, Raminta Popovienė, sveikatos ministras Aurelijus Veryga, kultūros viceministrė Zita Bružaitė, Kauno r. mero pavaduotojas Paulius Visockis, Babtų ir Panevėžiuko bendruomenės ir kiti svečiai.

Seimo pirmininkas V.Pranckietis savo kalboje paminėjo, kad „pasaulyje šiomis dienomis vyksta daug renginių, kurie padėjo pagrindus demokratijai: Bastilijos paėmimo diena, Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo), Pasaulio lietuvių vienybės diena. Tarp šių datų įsipina ir laimėtas Žalgirio mūšis, kuris yra pagerbtas su mūsų prezidentu Lenkijoje.

Labai nuostabu, kad Lietuvoje turime vietą, kur gali švęsti Žalgirio pergalę tie, kurie nenuvyko dėl įvairių priežasčių į tikrąjį mūšio lauką“.

Visi pasisakiusieji pabrėžė, kad gal dar po 5 ar 10 metų parke stovės pagrindinis paminklas – Gediminaičių stulpai, kuriam dar šiandien nerandama lėšų, nors pamatai jau išlieti.

Įspūdingai, kaip ir prieš 610 metų, esant dideliam karščiui, riteriai „Viduramžių pasiuntiniai“ demonstravo ne tik riteriškus kovų menus, bet ir karių drąsą bei ištvermę.

Pasiklausę dainų, atliekamų Babtų kultūros centro Vandžiogalos laisvalaikio salės folkloro ansamblio „Griežlė“ bei vyrų vokalinės grupės „Tankuojis“, paragavę skanios kareiviškos košės, šventės dalyviai išsiskirstė su mintimis sugrįžti ir kitais metais, nes klubas kiekvienais metais pamini Žalgirio mūšio pergalės atminimą parke.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: M. Navickienės ir Ukrainos soc. politikos ministrės komentarai