Pagrindinė inscenizacijos kova – istorinis Žalgirio mūšis – įvyko liepos 18 d., jame Lietuvos kariuomenei atstovavo 12 kovotojų, kurie vilkėjo 35 kg sveriančius rekonstruotus XIV a. elitinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių šarvus. Kaip ir kasmet nuo 2010 m. Vytauto Didžiojo vaidmenį atliko Lietuvos kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos Karybos instituto Karo istorijos skyriaus vyr. specialistas mjr. Donatas Mazurkevičius.
Panašiai tiek pat kovotojų atstovavo Lietuvai iš Viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubo „Viduramžių pasiuntiniai“. Į istorinę kovą Žalgirio mūšio lauke taip pat stojo žirgai, tarp kurių buvo Lietuvos žemaitukai.
Lietuvos kariuomenė Žalgirio mūšio minėjime ir inscenizacijoje dalyvauja nuo 2008 metų. Šiais metais surengtoje atrankoje norą užsidėti istorinius šarvus ir sudalyvauti masinėje mūšio inscenizacijoje išreiškė kiek daugiau nei 80 kariuomenėje tarnaujančių vyrų ir moterų. Lietuvai Žalgirio mūšio inscenizacijoje atstovavo kovotojai iš Lietuvos karo akademijos, Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų, Ordinariato, Inžinerijos bataliono, Karo medicinos tarnybos, Algirdo pėstininkų bataliono.
Susiję straipsniai
Nuo 1998 m. Lenkijos organizuojamas renginys subūrė daugiau kaip 1500 kovotojų iš Lenkijos, Lietuvos, Austrijos, Vokietijos, Kroatijos, Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Latvijos, Danijos ir kitų valstybių su žirgais ir be jų bei daugiau kaip 80 tūkst. žiūrovų.
Prieš 616 metų įvykęs mūšis yra laikomas vienu iš didžiausių Viduramžių Europoje. 1410 m. liepos 15 d. suvienijus jėgas, Lietuvos ir Lenkijos jungtinėms karinėms pajėgoms pavyko sutriuškinti kryžiuočių ordiną ir pakeisti visos Europos istoriją. Toks jėgų sutelkimas anuomet buvo tikra strateginė partnerystė, kurios tradicijas abi šalys, bendradarbiaudamos karinėje srityje, dalyvaudamos bendrose operacijose tęsia ir dabar. Į lemtingąjį mūšį pajėgas vedė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila.