„Apie šį žmogų negalime kalbėti būtuoju laiku. Jo kūryba buvo ir bus su mumis. Ji jau virto neatsiejama mūsų kultūros dalimi“, – kalbėjo prezidentė. Pasak jos, J. Marcinkevičiaus kūryba ir šiandien veda tautą taurios meilės Lietuvai keliu bei byloja dabarties ir ateities kartoms apie poeto asmenybę, jo meilės, dvasingumo ir kūrybingumo triumfą prieš gyvenimo iššūkius.
D. Grybauskaitė teigė, kad J. Marcinkevičiaus eilės virto ne tik liaudies dainomis, bet ir visos tautos savastimi. „Šių eilių, kaip ir poeto taip mylėtos Lietuvos, iš mūsų jau niekas neatims“, – kalbėjo Prezidentė.
Apie poeto nuopelnus lietuvių kultūrai ir tautiniam identitetui kalbėjo ir Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Pasak jo, atminimo lenta pats tinkamiausias būdas įamžinti J. Marcinkevičiaus atminimą. Žmogui, nuolatos kartojusiam, kad kuklumas yra viena geriausių žmogaus savybių, anot A. Gelūno, netinka didelės statulos. Ministras palinkėjo susirinkusiems įveikti tai, „kas gyvuliška ir žema“ ir atrasti tai, „kas kultūringa, aukšta ir šviesu“.
J. Marcinkevičius buvo vienas iš populiariausių XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvos poetų. Dėl aktyvaus dalyvavimo Sąjūdžio veikloje ir atkuriant Lietuvos nepriklausomybę jis daugelio lietuvių akyse užsitarnavo moralinį autoritetą, o jo eilėraščiai tapo liaudies dainomis.
Prieš atidengiant atminimo lentą J. Marcinkevičiui, VU Šv. Jonų bažnyčioje vyko kasmetinė studijų uždarymo šventė „Finis Semestri“. Jos metu buvo įteikti doktorantūros studijų diplomai ir pagerbti darbščiausi akademinės bendruomenės nariai.
