Renginyje dalyvausiantys kariai ir jų pagalbininkai įsikurs viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kurioje gyvens viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudos tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi.
Žalgirio mūšio inscenizacijos menamame istorinio mūšio lauke Lenkijoje, Varmės-Mozūrijos vaivadijoje, pradėtos rengti nuo 1998 metų. Renginys sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jose dalyvauja riteriai iš visos Europos. Nuo 2008 m. Žalgirio mūšio inscenizacijoje dalyvauja ir Garbės sargybos kuopos kariai, o nuo jubiliejinių 600-ųjų Žalgirio mūšio metinių, 2010-ųjų, mūšio inscenizacijoje Griunvaldo lauke Vytauto Didžiojo vaidmenį atlieka Lietuvos kariuomenės atstovas majoras Donatas Mazurkevičius.
Netoli Olštyneko miestelio esančiame Žalgirio (Griunvaldo) mūšio lauke įkurtas memorialas prieš trejus metus buvo atnaujintas mūšio 600 metų proga, bet dar laukia naujo muziejaus pastato. Dabartinio dar komunistinėje Lenkijoje statyto muziejaus ekspozicijoje galima pamatyti archeologinių radinių, teminių parodų. Muziejaus kino salėje rodomi dokumentiniai filmai apie garsiausią viduramžių Europos mūšį, taip pat ir lietuvių kalba.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis - vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos Kunigaikštystės žemes. Pergalingas Žalgirio mūšis - Lietuvos istorinis pasididžiavimas, įvykis, sustiprinęs ir iškėlęs Lietuvos autoritetą tarp Europos ir Azijos valstybių.
