Kelios dešimtys mažesnių ir didesnių skulptūrėlių bei bareljefų – tokia J. Vasilevičiaus kūrinių kolekcija susikaupė per beveik ketverius metus, kai jis po patirtų ligų iš namų Vilniaus senamiestyje, netoli Rotušės, persikėlė į Gerontologijos ir reabilitacijos centrą, rašo "Lietuvos rytas".
Nedidelio kambarėlio ir balkono sienos nukabinėtos naujausiais skulptoriaus darbais, tarp kurių atpažįstami ir lietuvių poezijos klasikai Maironis bei Justinas Marcinkevičius, ir net olimpinė čempionė plaukikė Rūta Meilutytė.
Karštyje plastilinas lydosi
„Aš įdėmiai sekiau R. Meilutytės pasirodymus per 2012 metų olimpines žaidynes Londone.
Nesu abejingas šiai šauniai sportininkei ir jos pergalėms, garsinančioms Lietuvą visame pasaulyje, todėl ir ėmiausi jos portreto”, – pasakojo skulptorius.
Paklaustas, kokias dar žinomas asmenybes norėtų įamžinti savo nedidelėje dirbtuvėlėje, šiuo metu įkurdintoje balkone, J.Vasilevičius sakė svarstantis apie labdaringa veikla garsėjusio Tėvo Stanislovo bareljefą.
„Mano akiratyje yra ir daugiau įdomių asmenybių. Tik gaila, kad čia gyvendamas neturiu tinkamų sąlygų kurti.
Plastilinas, iš kurio balkone darau bareljefų ir skulptūrų eskizus, karštyje ir saulėje greitai lydosi, todėl kartais ne viską galiu nulipdyti.
Tenka ne vieną kartą darbus taisyti”, – sakė J. Vasilevičius.
Prasigyveno iš Lenino
J.Vasilevičius skulptūros subtilybių mokėsi iš lietuviškos skulptūros klasikų Jono Mikėno, Broniaus Vyšniausko, Broniaus Pundziaus, Juozo Kėdainio, o akmenskaldystės paslapčių – iš savamokslių akmentašių iš Zarasų.
„Būtent šie bemoksliai ir beraščiai liaudies meistrai išmokė mane, kaip prakalbinti granitą ar marmurą”, – prisiminė savo kelią J.Vasilevičius.
Jis ne kartą Dzūkijos laukuose ieškojo skulptūroms tinkamų akmenų.
„1960 metais buvau gavęs valstybinį užsakymą nukaldinti bolševikų vado Lenino biustą Kavarsko miesteliui. Bet tuometis kultūros ministras Jonas Banaitis pareiškė, kad tų leninų Lietuvoje jau per daug.
Nežinia, kur būtų atsidūręs tas mano Leninas, jei nebūčiau pakviestas dalyvauti vienoje jubiliejinėje skulptūros parodoje. O ten ji buvo nupirkta net už 25 tūkst. sovietinių rublių. Tais laikais tai buvo milžiniška suma”, – pasakojo kūrėjas.
Tie pinigai leido jam su žmona keramike Elena Katinaite padoriai įsikurti Vilniuje, nes prieš tai su dviem vaikais gyveno keturiolikos kvadratinių metrų kambarėlyje.
Dirbo su žinomais meistrais
Į savo dirbtuves J. Vasilevičių kviesdavosi talkininkauti ir garsūs sovietmečio skulptoriai – Pirčiupių „Motinos” ir poeto Adomo Mickevičiaus skulptūras jis kaldino kartu su Gediminu Jokūboniu, su Antanu Kmieliausku Jiezno bažnyčioje kūrė angelo skulptūrą, taip pat dalyvavo restauruojant Oginskių rūmų Plungėje skulptūras. Čia jis dirbo kartu su skulptoriais G.Jokūboniu, Kaziu Kisieliumi ir Antanu Dimžliu.
Vienas brangiausių pačiam J. Vasilevičiui jo darbų – penkių metrų motinos bronzinė skulptūra Šilutės karių kapinėse, kurią sukūrė 1978 m.
Nors šį darbą buvo užsakiusi tuometė Maskvos valdžia, skulptūroje jis sugebėjo įamžinti lietuvę motiną, su tautiniu austiniu rankšluosčiu pasitinkančią iš karo grįžtančius sūnus.
