Šiuolaikinio meno požiūriu anatomija yra technologizuota, kompiuterizuota, robotizuota, klonuota. Kokiu būdu mada, žiniasklaida, visuomenės psichologinis spaudimas daro įtaką žmogaus kūnui, skeletui, vidaus organams, nervų sistemai? Lieso kūno kultas ir nutukimas, greitas maistas ir žaliavalgystė, puritonizmas ir seksualinė laisvė, ekologinė žemdirbystė ir aplinkos tarša, stresas ir meditacija, natūralumas ir virtualumas. Įpročiai, gyvenimo būdas formuoja fiziologiją, kartu ir kūno sandarą.
Meninis „skrodimas“ gali pateikti netikėtumų: vidus išsiverčia, o išorė tampa vidumi. Kūno karkasas iš siūlų arba griaučiai – ginklai; verkiantis terminatorius ir skudurinė Onutė su geležiniais žabtais.
Lymano Franko Baumo pasakos „Ozo šalies burtininkas“ personažams - Geležiniam medkirčiui reikia širdies, o Šiaudinei kaliausei – smegenų. Prašom, svajonės pildosi, lėlės atgyja. Pigmalionas įsimyli savo kūrinį. Franzo Kafkos „Metamorfozės“ vabalas, nepaisant prarasto žmogiško kūno, tebėra mąstantis žmogus. Atlantai, kariatidės, chimeros, sfinksai, kentaurai yra atpažįstami personažai, bet simbolinė jų prasmė šiuolaikiniame pasaulyje išsikreipia, sunkiai identifikuojama. Kas jie, žmonės ar gyvūnai?
„XXI amžiaus anatomijai“ ne mažiau svarbi dvasinė preparacija - ydingų įpročių, beprasmiškos veiklos tuštybės, puikavimosi demaskavimas. Humaniški mokslo laimėjimai, kaip organų transplantacija, implantai, protezai pavirsta makabriška frankenšteinų puota. Kūno menas – tatuiruotės, tapyba ant kūno, auskarų vėrimas netikėčiausiose vietose tampa idėjų šaltiniais koliažui ir ornamentikai.
„XXI amžiaus anatomija“ tai parodos „XXI amžiaus autoportretas“ tęsinys. Parodai darbus, atliktus įvairiausiomis technikomis, pateikė per 80 Lietuvos menininkų.
Parodos "XXI amžiaus anatomija" atidarymas. Rugsėjo 3 d. 18 val. LDS galerija "Arka" (Aušros Vartų g. 7, Vilnius).
