Plačiausiai šiame koncerte pristatytas kompozitorius ir dirigentas Christianas Jostas Lietuvoje nėra gerai žinomas autorius. Didžioji publikos dalis laukė Edgaro Montvido interpretacijos. Spalio 29 d. koncertas bene geriausiai atliepė 35-osios „Gaidos“ devizą – Perdirbiniai ir sankirtos. Lietuvos kamerinis orkestras (kuris paruošė dvi sudėtingas programas), diriguojant pačiam Jostui, pagriežė jo 2017 m. sukurtą „Ghostsong“ (pavadinimo nuoroda veda į grupę „The Doors“, kurios narys Jimas Morrisonas tarsi kviečia pasiduoti gyvenimo magijai. Čia atmosferiškos garso spalvos kito nuo labai intensyvių iki lyrinių apmąstymų. Palaipsnis jų skleidimasis rodo didelę kompozitoriaus meistrystę. Be to, ir orkestrui diriguojantis autorius tampa dvigubu autoritetu.
Likusi koncerto dalis buvo Edgaro Montvido ir Josto tandemas. Dainininkas per vakaro vedėją Gerūtą Griniūtę anonsavo, jog koncertas skiriamas išėjusiam didžiam artistui Kostui Smoriginui atminti. Tai tikrai nebuvo radikaliausias šių metų „Gaidos“ koncertas. Roberto Schumanno ciklo pagrindu sukurtas Christiano Josto „Dichterliebe“ („Poeto meilė“) pagal Heinricho Heinės eiles šiuolaikiškesne kalba lyg aprėmino šį vieną gražiausių romantizmo vokalinių kūrinių. Šešioliką atskirų ciklo dainų kompozitorius įaudė į naują kompoziciją, kai išlieka ir klasikos pagrindas, ir kartu patiriamas šviežumo efektas: pavienės dainos išauginamos iki meilės, vienatvės ir žmogaus laikinumo temas – nuklystant ir į suskilusios sąmonės paribius – sujungiančios dramatinės kompozicijos. Ji jau egzistavo anksčiau su kelių instrumentų palyda, o dabar buvo išauginta iki kamerinio orkestro, gausiai papildyto kitais instrumentais. Kamerinė sudėtis leistų labiau išryškėti dainininko subtiliems balso niuansams, bet jų apsčiai buvo ir šį vakarą. Orkestro drobės dinamikos pokyčiai po premjeros, matyt, bus neišvengiami. Montvidas, tik ką išvakarėse dalyvavęs „Vilnius City Opera“ G. Verdi „Makbeto“ pastatyme, su pilnu atsidavimu nėrė į kamerinę muziką.
Su šiuo kompozitoriaus kūryba Montvidą sieja jau tam tikra istorija. 2020 m. jis buvo pagrindinis jo operos „Egmontas“ atlikėjas premjeroje „Theater an der Wien“. Tad braižas jau pažįstamas. Po koncerto pasiteiravau atlikėjo, o kaip gi yra su šiuolaikinės muzikos kenkimu balsui mitu? „Esu nemažai dainavęs šiuolaikinės muzikos, tarp jų ir lietuvių – Žibuoklės Martinaitytės, Ramintos Šerkšnytės, Onutės Narbutaitės ir daugelio kitų. Dirbant su gyvais autoriais yra lengviau, nes gali derinti tesitūrą. O šiuolaikinės muzikos klasika būna jau patikrinta. Ji gal labiau neįprasta harmoniškai. Mano repertuare jos daug. Tikrai nekenksminga, sveika patirtis, na ir įdomu. Neatsisakyčiau dalyvauti ir šiuolaikinės operos pastatyme.“ E. Montvido talento gerbėjų prašau nesijaudinti. Po šio koncerto jo balsui nieko blogo nenutiko. Tiesiog savąją Poeto meilės viziją išgyveno šiek tiek kitoje garsinėje aplinkoje.
Koncerto „saldainis“ – vieno garsiausių italų avangardisto Luciano Berio (1925–2003), kurio šimtmetis šiemet minimas pasaulyje, aranžuotos „Beatles“ narių Johno Lenono ir Paulo McCartney sukurtos dainos: „Michelle“ ir „Yesterday“ balsui, viena aranžuota orkestrui, kita vos kelių instrumentų palydima.
Kiti festivalio GAIDA 2025 koncertai: spalio 30 d. LVSO koncertų salėje pasirodymą surengs klasikinės muzikos garsenybė, pianistas virtuozas ir kompozitorius, neeiliniu improvizuotojo talentu muzikos pasaulį pakerėjęs Fazil Say, o lapkričio 5 d. Nacionalinėje filharmonijoje nuskambės gyvos muzikos legendos Arvo Pärto 90-mečiui skirtas koncertas, kuriame pasirodys „GRAMMY“ laimėtojas, vienas geriausių chorų pasaulyje – Latvijos radijo choras.