„Didžiausi iššūkiai yra tai, kad Europoje yra sudėtinga
situacija, kuri iš tiesų nepagerėjo nuo 2007 metų, kai prasidėjo
globali finansų krizė. Dabar susiduriame dar ir su didžiule
valstybinės skolos krize įvairiose šalyse ir tai, kad rinkos
sudėtingai skolina kai kurioms šalims. Taigi praktiškai galima
kalbėti apie riziką, kad Europa susidurs su antra sunkmečio banga“,
- Lietuvos žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Anot jos, tiek ketvirtadienio , tiek ir būsimoms EVT reiks
spręsti konkrečius uždavinius. Tiesa, pasak Prezidentės, jie bus
sprendžiami negreitai, nes sprendimų mechanizmai priimami
sudėtingai. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad rinkos norėtų, jog
Vokietija prisiimtų įsipareigojimus už kitas valstybes, o kitos
šalys galėtų lengvai skolintis pigiai ir be jokių įsipareigojimų.
„To tikrai nebus. Todėl pokalbiai bus sunkūs tiek su rinkomis,
tiek tarpusavyje tarp valstybių ir priimti sprendimus reikės tiek
vienadienės, tiek trumpalaikės perspektyvos. Ilgalaikėje
perspektyvoje Europa stovi tokiame taške, kurį pavadinčiau netgi
identiteto krize. Europa turi apsispręsti, ar ji toliau
integruosis, ar gilins integracijos kokybę - tiek ekonominę, tiek
finansinę, tiek politinę- ar vis tiktai rizikuosime euro zonos
žlugimu, o galbūt ir tolesnėmis komplikacijomis pačiai Europos
Sąjungai“ , - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasiteiravus, kokia jėga antroji krizės banga smogs Lietuvai ir
ar tai reiškia, kad teks veržtis diržus, D. Grybauskaitė teigė
tikinti, kad šį kartą Lietuva yra saugesnė ir pabrėžė 3 proc.
valstybės biudžeto deficitą, fiskalinę drausmę, kurios turėtų
laikytis ir būsimos į valdžią ateinančios politinės jėgos.
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė
pabrėžė, jog artėjant antrajai sunkmečio bangai būtina stiprinti ES
ekonominę ir politinę integraciją, kad išvengtume skaudžių
padarinių.
„Šioje Vadovų Taryboje mūsų laukia sprendimai dėl ES ateities.
Europa nepajėgia atremti globalių finansinių iššūkių ir užtikrinti
ekonomikos augimo. Artėja antroji sunkmečio banga. Jei laiku nebus
priimti sprendimai stiprinti ES integraciją, rizikuojame euro zonos
likimu. Skaudžias pasekmes patirsime visi“, - sakė prezidentė.
Lietuvos vadovė pabrėžė, jog ES privalo nuosekliai veikti dviem
kryptimis - laikytis griežtos finansinės drausmės ir tuo pačiu metu
įgyvendinti priemones ekonomikai stiprinti. Prezidentės teigimu,
negalima skatinti augimo didinant šalių skolą.
Briuselyje susirinkę ES valstybių ir vyriausybių vadovai ieško
išeičių, kaip spręsti ekonominio sunkmečio problemas ir paskatinti
Europos ekonomikos augimą.
Susitikime ketinama patvirtinti ekonomikos augimo paktą
(„Compact for Growth and Jobs“).
EVT posėdyje taip pat bus pateiktos konkrečios rekomendacijos,
kaip kiekviena ES narė galėtų stiprinti savo ekonomiką. Lietuvai
skirtos rekomendacijos numato deficito mažinimą, pensijų reformos
įgyvendinimą, užimtumo, ypač jaunimo, skatinimą, skurdo ir
socialinės atskirties mažinimą, valstybės įmonių reformą ir pastatų
energetinio efektyvumo didinimą.
Susitikime Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy pristatys kartu su Europos Komisija,
Eurogrupės ir Europos centrinio banko prezidentais parengtą
ataskaitą, kuriame teikiami siūlymai reformuoti ekonominę ir pinigų
sąjungą. Į šį procesą turėtų būti įtrauktos visos euro zonos ir
prie jos prisijungti siekiančios ES šalys. Ataskaitoje pateikiami
siūlymai bankų priežiūrą perduoti į ES rankas, sukurti bendrus
indėlių garantavimo mechanizmus, stiprinti fiskalinę sąjungą ir
kurti integruotą ekonominės politikos sistemą.