„Aptarėme su miesto meru savivaldybei svarbius projektus, kurie
yra svarbūs ir visai valstybei - tai Baltijos prospekto, piliavietės
ir baseino reikalus. Matome visas galimybes juos pradėti realizuoti
arba šioje finansinėje struktūrinių fondų (Europos Sąjungos. - Red.) perspektyvoje, arba kitoje perspektyvoje - po 2014 metų.
Sutarimą radome labai konstruktyvų - kokie darbai turi būti
padaryti artimiausiais metais, kad tie projektai galėtų būti
pradėti“, - spaudos konferencijoje Klaipėdoje sakė A. Kubilius.
Tai, jog toks susitarimas pasiektas, patvirtino ir Klaipėdos
meras Vytautas Grubliauskas: „Išsprendėme finansavimo schemas, iš
kurio periodo kurie projektai bus finansuojami“.
Klaipėdoje ruošiantis statyti suskystintų gamtinių dujų
terminalą, valstybė minėtus miesto infrastruktūros objektus šių
metų pradžioje pripažino prioritetiniais, jiems suteiktas valstybei
svarbaus projekto statusas. Tai bus laikoma kaip kompensacija miestui.
Anksčiau skelbta, kad projektus, kurių bendra vertė siekia
daugiau nei 500 mln. litų, numatoma finansuoti iš ES 2014-2020 metų
lėšų. Be to, lėšų skirs ir Klaipėdos jūrų uostas.
Tarp planuojamų darbų - preliminarios 300 mln. litų vertės
Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija, kuri
sumažintų spūstis vienoje pagrindinių miesto gatvių, naujo 170
mln. litų vertės pietinio aplinkkelio, kuris sujungtų uostą su
magistrale Vilnius–Klaipėda, statyba, apie 40 mln. litų vertės
Klaipėdos pilies bastionų komplekso atkūrimas, 35 mln. litų
preliminarios vertės 50 metrų ilgio baseino ir sveikatingumo centro
statyba.