Tačiau kelintą mėnesį kyla buvusios
Kauno apygardos teismo teisėjos, partijos „Drąsos kelias“ vedlės
Neringos Venckienės reitingai - per penkis mėnesius, kai N.
Venckienė minima tarp visuomenės veikėjų, jos populiarumas padidėjo
7 proc.
Tačiau, politologo Algio Krupavičiaus nuomone, N. Venckienė gerokai per anksti
pasijautė reikšminga politine veikėja ir daro klaidą po klaidos.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos
tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu birželio 13-22 dienomis
atliktos apklausos duomenimis, valstybės vadovę Dalią Grybauskaitę
palankiausiai vertino 76 proc. šalies gyventojų. Prezidentą Valdą
Adamkų palankiai vertino 59 proc. gyventojų, Socialdemokratų
partijos vadovą Algirdą Butkevičių - 58 proc. gyventojų. Prie
politikų, kuriuos palankiai vertina daugiau nei pusė suaugusių
Lietuvos gyventojų, prisijungė ir Seimo Pirmininkė Irena Degutienė,
pelniusi 54 proc. gyventojų palankumą.
Šeši visuomenės veikėjai - europarlamentarai Viktoras
Uspaskichas ir Vilija Blinkevičiūtė, Liberalų sąjūdžio pirmininkas,
susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, SEB banko prezidento
patarėjas Gitanas Nausėda, parlamentaras Julius Veselka ir partijos
Tvarka ir teisingumas pirmininko pirmasis pavaduotojas,
„tvarkiečių“ frakcijos Seime seniūnas Valentinas Mazuronis -
įvertinti labiau palankiai nei nepalankiai.
Gyventojų antisimpatijos birželį beveik nesikeitė.
Nepalankiausiai įvertintas šalies premjeras A. Kubilius - jį
nepalankiai vertina aštuoni iš dešimties, arba 80 proc. apklaustų
gyventojų. Daugiau nei pusė respondentų nepalankiai įvertino Seimo
narį Arūną Valinską (69 proc.), europarlamentarą Vytautą Landsbergį
(65 proc.), europarlamentarą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovą
Valdemarą Tomaševskį (63 proc.), sostinės merą, partijos „Sąjunga
TAIP“ lyderį Artūrą Zuoką (60 proc.) ir finansų ministrę Ingridą
Šimonytę (55 proc.).
Apklausos rengėjai pabrėžia, kad per mėnesį daugiausia - 7
procentiniais punktais - pagerėjo Liberalų sąjūdžio pirmininko E.
Masiulio ir Seimo pirmininkės I. Degutienės vertinimas (6
procentiniais punktais). Be to, 3 procentiniais punktais padaugėjo
gyventojų, palankiai vertinančių Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų lyderius V. Landsbergį ir A. Kubilių.
Nuo gegužės mėnesio pablogėjo dviejų politikų
vertinimai - europarlamentarės V. Blinkevičiūtės (5 procentiniais
punktais) bei Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno (3 procentiniais
punktais).
Buvusios Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės
reitingai nuo vasario, kai ji pradėta traukti į dažniausiai minimų
visuomenės veikėjų sąrašą, pakilo 7 procentiniais punktais. Vasarį
N. Venckienę palankiai vertino 30 proc., kovą - 35 proc., balandį -
38 proc., gegužę - 36 proc., o birželį - jau 37 proc. respondentų.
Naujosios apklausos duomenimis, „Drąsos kelio“ lyderė savo
populiarumu lenkia tokius politikus kaip Loretą Graužinienę, Rolandą
Paksą, Vytenį Povilą Andriukaitį, Rasą Juknevičienę, I. Šimonytę,
Vytautą Grubliauską, A. Zuoką, Algį Čapliką, V. Landsbergį, A.
Valinską, A. Kubilių ar V. Tomaševskį. Nepalankiai N. Venckienę
šiuo metu vertina apie 40 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu politinės
partijos „Drąsos kelias“ reitingas per mėnesį pakilo 0,6
procentinio punkto. Jei rinkimai vyktų rytoj, už šią politinę jėgą
balsuotų 0,9 proc. respondentų.
Tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Politikos ir
viešojo administravimo instituto prof. dr. Algio Krupavičiaus
teigimu, nors N. Venckienė ir reitinguojama, per anksti kalbėti apie
jos politinę sėkmę.
Politologo vertinimu, N. Venckienės reitingas auga menkai, ir
apskritai jis yra neigiamas, nes neigiamai vertinančiųjų yra
daugiau nei teigiamai.
Pasak A. Krupavičiaus, įtaką N. Venckienės įtraukimui į
visuomenės veikėjų sąrašą apklausose turėjo didelis žiniasklaidos
dėmesys šiai istorijai.
„Paaiškinimas yra paprastas: išties per pastarąjį pusmetį N.
Venckienė, Garliava, Klonio gatvė ir t. t. buvo viena iš
svarbiausių temų, nustelbusi praktiškai beveik visas kitas problemas.
Akivaizdu, kad apie Visagino atominės elektrinės reikalus buvo
kalbėta ženkliai mažiau, negu kad apie Venckienę ir Garliavos
istoriją“, - lygino A. Krupavičius.
Kita vertus, pasak politologo, iš N. Venckienės reitingų
nereikėtų daryti jokių svarbių išvadų, nes jos reitingas ganėtinai
neaukštas. Be to, A. Krupavičius siūlo tiksliau formuluoti apklausų
klausimą ir teirautis, „kas geriausiai atstovauja jūsų interesams“
ar „kaip vertinama viena ar kita veikla“.
Politikos apžvalgininko pasiteiravus apie N. Venckienės
reitingus ateityje, KTU profesorius sukritikavo jos puikybę ir
aroganciją, ypač viešuose pareiškimuose, kas neabejotinai turės
neigiamos įtakos.
„Atrodo, kad ji gerokai per anksti pasijautė reikšminga
politine veikėja ir daro klaidą po klaidos, ir ta arogancija,
puikybė, ko gero, veiks kaip atstumiantis veiksnys. Vargu, ar net ir
dabartiniai palankumo reitingai išliks“, - sakė pašnekovas.
N. Venckienės elektoratas, kuris sąlyginai nedidelis, pasak A.
Krupavičiaus, yra tiesiogiai nuo teisėsaugos institucijų veiksmų
nukentėję asmenys, „tie, kurie turi aiškių asmeninių sąskaitų,
jaučiasi, kad jų atžvilgiu teisėsaugos institucijos elgėsi
neteisingai“.
„Kitos partijos, kurios orientuojasi į „protesto rinkėją“,
paprastai kelia ženkliai platesnes problemas ir dėl to jas renkasi
daug daugiau vadinamųjų „protesto rinkėjų“. Šiuo atveju tas
„protesto rinkėjo“ segmentas yra labai siauras“, - reziumavo
politologas.