Politologo A. Krupavičiaus nuomone, treti kadencijos metai
D. Grybauskaitei buvo sunkiausi ir sudėtingiausi visais atžvilgiais,
rašo „Lietuvos žinios“.
„Svarbiausioje kuruojamoje srityje - užsienio politikoje - rimtų
ir teigiamų permainų nebuvo. Veikiau priešingai. Santykiai su
Lenkija patyrė naujų išbandymų, įtampos juose padaugėjo. Ryšiai
su kitais kaimynais taip pat buvo gana pasyvūs, jiems trūko
dinamikos“, - teigė politologas.
Pasak jo, Europos arenoje Lietuva daugiausia rėmė pagrindines
euro zonos valstybių iniciatyvas, tačiau ir čia ryškesnio savo
veido neparodė.
„Vienas rimtesnių laimėjimų užsienio gynybos politikoje - NATO
įsipareigojimas užtikrinti efektyvią Baltijos šalių gynybą. Bet,
kaip sakoma, viena kregždė dar ne pavasaris“, - sakė
A.Krupavičius.
Jo nuomone, vidaus politikoje prezidentė reiškėsi gana
aktyviai, tačiau tas aktyvumas vertinamas prieštaringai. Pirmiausia,
dėl Garliavos istorijos.
„Santykiai su valdančiąja koalicija taip pat nebuvo rožėmis
kloti. Išgyventas FNTT skandalas, vidaus reikalų ministro Raimundo
Palaičio atsistatydinimas, kur prezidentė galėjo būti labiau
pralaimėjusiosios nei nugalėtojos pusėje“, - teigė politologas.
Jis mano, kad likę dveji metai turėtų būti ryškesnės veiklos
laikas, ypač jei D. Grybauskaitė svarsto pretenduoti į antrą
kadenciją.
Ekonomisto G. Nausėdos įsitikinimu, ekonominės politikos srityje
prezidentė buvo aktyvi. Tai jis vertina teigiamai.
„Galbūt yra buvę kokių nors pareiškimų, kurie buvo labiau
nukreipti į rinkėjus, o ne į realių problemų sprendimą. Tačiau
bendrai prezidentės veiklą ekonominės politikos srityje vertinčiau
teigiamai“, - dienraščiui sakė jis.
Anot G. Nausėdos, prezidentės veikla šioje srityje glaudžiai
susijusi su Vyriausybės darbais.
„Esu įsitikinęs, kad Vyriausybė adekvačiai ir iš principo
teisingai reagavo į 2008-2009 metų krizę, ėmėsi korekcijų
finansinės politikos srityje. Prezidentė šias iniciatyvas rėmė.
Glaudus ir sklandus abiejų institucijų darbas garantavo, kad Lietuva
šiuo metu gali pasidžiaugti kad ir kukliu ekonomikos augimu“, -
pažymėjo ekonomistas.
Žinant D. Grybauskaitės ekonomines nuostatas, G.Nausėdos
nuomone, galima tikėtis, kad po Seimo rinkimų ji tramdys naujosios
daugumos norą išlaidauti.
„Prezidentė rėmė Vyriausybės pastangas stabilizuoti Lietuvos
ekonomiką, tad būtų nelogiška, kad ji pasiduotų galimoms
kitokioms nuotaikoms ir norui išlaidauti. Manau, ji visomis
įmanomomis priemonėmis stengtųsi užkirsti tam kelią.
D. Grybauskaitė yra aktyvi vidaus politikoje, todėl kad ir kokios
politinės partijos laimėtų Seimo rinkimus, bus priverstos
įsiklausyti į jos nuomonę“, - sakė jis.