Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas bei Socialdemokratų
partijos vedlys parlamentaras Algirdas Butkevičius sulaukė kritikos
dėl nepagarbos oponentams. „Tvarkos ir teisingumo“ vadovas Rolandas
Paksas „Lietuvos ryto televizijos“ ir BNS rengiamuose debatuose,
anot ekspertų, vėl vengė konkrečių pasisakymų, tačiau buvo
pagirtas už santūrumą.
„Konservatoriai ir liberalai būdami šiuo metu Vyriausybėje apie
ekonomiką kalbėjo labai realiai, apie tai, kas buvo įgyvendinama,
apie įgyvendinamų projektų tęstinumą - pavyzdžiui, valstybės
valdomų įmonių efektyvumo ir skaidrumo didinimą. Reikia
pripažinti, kad tai buvo argumentų ir konkrečių pavyzdžių
kalba“, - sakė komercinio banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Nerijus Mačiulis.
Pasak politologo Ramūno Vilpišausko, A. Kubilius ir E. Masiulis
debatų metu, kultūros prasme, laikėsi solidžiausiai.
„Tačiau dalykine prasme, man regis, tradicinių ideologijų
partijos diskusijoje iš principo, nors ir su tam tikrais nukrypimais,
atstovavo savo ideologijai ir tai atspindėjo jų siūlymuose. Nors
yra ir pozicijų persidengimų“, - teigė R. Vilpišauskas.
Ekonomistė Aušra Maldeikienė sakė negalinti išskirti debatų
laimėtojo - anot jos, nors pateikiami klausimai buvo labai
pragmatiški, visų partijų lyderiai buvo vienodai ideologizuoti.
„Nė viena partija nesugeba pamatyti realių problemų - silpnos
darbo rinkos, mažų darbo užmokesčių, itin menkos kooperacijos
darbo rinkoje tarp darbuotojų ir darbdavių. Menkai tikėtina, jog
keisis ekonomikos kryptis ir tai reiškia, kad toliau augs atskirtis
ir emigracija, o šalies ekonomika bus labai nestabili ir jautri
išorės dirgikliams“, - sakė A. Maldeikienė.
Istoriko Algimanto Kasparavičiaus nuomone, neargumentuoti
didžiųjų partijų lyderių pasisakymai rodo, kad Lietuvoje trūksta
politinės kultūros, todėl po Seimo rinkimų didelių permainų
tikėtis neverta.
„Bendras įspūdis rodo, kad, ko gero, ir po rinkimų kažkokių
didelių permainų, ekonomikos spartaus kilimo ar darbo vietų kūrimo
laukti būtų gana sudėtinga, o tai reiškia, kad ir emigraciniai
procesai iš Lietuvos išliks nemaži“, - tvirtino A. Kasparavičius.
Debatų lygis buvo žemas
„Nenorėčiau to, kas vyko studijoje, vadinti debatais, ten tikrai
nebuvo jokių debatų bruožų. Mane šokiravo tai, kaip elgėsi kai
kurių partijų lyderiai, kaip akivaizdžiai įžeidinėjo savo
oponentus, žemino, juokėsi iš jų pasakytų argumentų. Man tikrai
labai sunku įsivaizduoti, kaip partijų lyderiai, kurie taip
įžeidinėja savo kolegas politikus ir visiškai negerbia nei jų
pačių, nei jų nuomonės, gali atstovauti tautai“, - sakė
N. Mačiulis.
Roko grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas taip pat
tvirtino, kad diskusija išsiskyrė oponentų nepagarba vienas kitam.
„Kai kurie politikai elgėsi kaip turguje - šaukdami, rėkdami,
vis norėdami įteigti savo kainą. Pasižymėjo V. Uspaskichas, kurio
temperamentas liejosi laisvai - kartais visai juokingai, o kartais
sujaukdavo diskusiją. Ir A. Butkevičius kartais elgėsi nesolidžiai,
chuliganiškai - šūkavo, kvatojo, baubė, trukdė kalbėti
pasisakantiems“, - teigė A. Kaušpėdas.
Naujienų portalo delfi.lt vyriausiosios redaktorės Monikos
Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, diskusija debatų metu priminė
„maorių karo šokį“.
„Naudojami kosčiojimai, juokas, įsiterpinėjimai, trukdymai.
Diskusijos kultūros trūko. Jeigu man pirmi debatai patiko tokiais
aiškiais rėmais, tai šį kartą trūko konkretumo ir diskusijų
kultūros. Į klausimus reikia atsakyti konkrečiai, o čia yra
trukdoma susikaupti ir sudėtinga diskutuoti“, - tvirtino
M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak sociologo ir ekonomisto Romo Lazutkos, partijų lyderiai
akivaizdžiai nebuvo pasirengę debatams.
„Visi tiesiog apgailėtini. Aš galvojau, kad politikai galėtų
sugalvoti su komanda, ekspertais bent vieną kitą originalią mintį
rinkimams. Jie galėtų vienas kitą spausti, kai kas nors konkrečiai
nepasako, bet, matyt, kad visi vienodai pasiruošę“, - sakė
R. Lazutka.
A. Kubilius situaciją vertino realiai, vengė populistinių
pažadų
„Manau, A. Kubilius geriausiai pasirodė. Jam lengviausia, nes jis
yra premjeras ir jis su tais faktais labiausiai susipažinęs.
Naudingai jis priminė, kad buvo ūkio krizė, kad Lietuva vis tiek
yra ES dalis ir kai kuriuos dalykus, kaip panaikinti akcizus arba juos
mažinti, Lietuva tiesiog negali, nes turi konkrečių
įsipareigojimų, kurių negali nepaisyti“, - teigė politikos
apžvalgininkas Kęstutis Girnius.
„Labiau pasirengęs ir labiau pasitempęs, žvalesnis atrodė
premjeras A. Kubilius. Jis kalbėjo konkrečiau, turėjo pasiūlymų,
bet vėlgi neišvengė tam tikrų politinių burtažodžių, kad
ekonomika auga. Jo kalbos, kad Lietuva galėtų kažką eksportuoti į
Kiniją, Indiją, Braziliją, buvo labiau populistinio pobūdžio“, -
teigė A. Kasparavičius.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė, kad konkrečiai kalbėti
bandęs A. Kubilius buvo užgožtas V. Uspaskicho ir A. Butkevičiaus.
Anot jos, premjeras į populistinius pareiškimus bandė atsakyti
konkrečiais argumentais, tačiau tokios A. Kubiliaus kalbos gali būti
nepatrauklios platesniam rinkėjų ratui.
„Konservatoriai nesuvokia, kad jų ekonomikos skatinimo logika
remiasi mažais atlyginimais bei eksportu, tačiau tokia strategija
labai rizikinga, nes mažiausias nestabilumas ES ir pasaulyje, ir
Lietuvos vėl laukia didelis ekonomikos atkrytis ir nuosmukis“, -
tvirtino A. Maldeikienė.
E. Masiulius elgėsi solidžiai, tačiau neišvengė populizmo
„E. Masiulis laikėsi liberalios linijos - darbo santykių
liberalizavimas, mažau priežiūros įmonėms, lengvesnė mokestinė
našta individualiai veiklai. E. Masiulius pripažino, kad 2009 metais
neturėjo kitos išeities, tik prisidėti prie mokesčių didinimo,
nes valstybė buvo sunkioje situacijoje, tačiau akcentavo, kad
vėliau nepritarė transporto priemonių apmokestinimui“, - sakė
M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Tačiau, anot jos, E. Masiulis neišvengė populizmo kalbėdamas
apie akcizo degalams mažinimą.
„Truputį silpniau pasirodė E. Masiulis, nes jis kartojo
standartinę liberalų liniją, kad reikia gerinti investicinę
aplinką, pakeisti darbo santykius, darbo kodeksą, mažinti
mokesčius individualiai veiklai - šie dalykai, be abejo, reikalingi,
bet čia nieko naujo“, - teigė K. Girnius.
Pasak A. Kasparavičiaus, didžiausias E. Masiulio privalumas buvo
solidumas.
„E. Masiulis pasirodė šiek tiek dviprasmiškai. Nestokojo
populizmo ir kai kuriais klausimais galėjo varžytis ir su
V. Uspaskichu. Ypač kai jis kalbėjo apie darbo santykių
liberalizavimą, užmiršo, kad Lietuvoje darbo santykiai pakankamai
liberalūs, ir toks neapgalvotas, staigus darbo santykių
liberalizavimas galėtų dar labiau paskatinti emigraciją iš
Lietuvos. Vis dėlto jis išlaikė tam tikrą solidumą, ypač
diskusijos pabaigoje - tai turbūt yra teigiamas dalykas“, - teigė
A. Kasparavičius.
Pasak A. Maldeikienės, E. Masiulis ir Liberalų sąjūdis
nuosekliai atstovauja savo elektoratui – jauniems ir turtingiems
rinkėjams, tačiau abejotina, ar dėl liberalų proteguojamos
ekonominės politikos, vis gilėjanti socialinė įtampa nevirs naujos
krizės židiniu.
A. Butkevičius buvo energingas, pateikė klaidingų ekonominių
vertinimų
Pasak N. Mačiulio, socialdemokratų lyderis debatų metu nevengė
klaidingų ekonominių vertinimų, įskaitant teiginius apie
mažėjančią Lietuvos pramonės gamybą, kuri realiai yra viena
sparčiausiai augančių ES ir jau viršijo prieškrizinį lygį.
„Nesiimu spėti ir vertinti, ar tokios šiurkščios klaidos faktuose ir
ekonominiame argumentavime daromos dėl kompetencijos stokos, ar
tyčia bandant sumenkinti dabartinės Vyriausybės pastangas,
sumenkinti dabartinę Lietuvos ekonomikos pažangą. Bet kuriuo atveju,
debatuose klaidingų faktų ir klaidingų ekonominių argumentų
naudojimas neatrodo labai gerai“, - sakė A. Mačiulis.
„Neįtikima, tačiau faktas – socialdemokratai net neužsiminė
apie samdomo darbo problemas. Akivaizdžiai deklaruojamas liberalus
ekonomikos modelis“, - sakė A. Maldeikienė.
Tuo tarpu A. Kasparavičius teigė, kad A. Butkevičius debatuose
pasirodė pakankamai profesionaliai.
„Truputį geriau pasirodė A. Butkevičius, energingiau kalbėjo,
pabudo iš savo įprasto snaudulio. Bandė rasti pusiausvyrą tarp
ūkio atpalaidavimo ir rūpinimosi žmonių gerove“, - tvirtino ir
K. Girnius.
A. Kaušpėdas teigiamai vertino A. Butkevičiaus paminėtus veiklos
prioritetus - namų renovaciją, šilumos ūkį, biokuro skatinimą,
tačiau teigė pasigedęs žemės ūkio paminėjimo.
„Buvo nutylėta, kad didžiulis Lietuvos potencialas yra vis
dėlto žemės ūkis ir žemės ūkio pramonė, kuri šiais metais
stebina rekordiniais derliais ir pelningumu. Mes turime kurti totalų
lietuvišką žemės ūkį - visur labai daug dirvonuojančių
žemių, daug galimybių. Tam reikalinga tam tikra sąmoninga
politika“, - tvirtino „Anties“ lyderis.
V. Uspaskichas elgėsi populistiškai, puolė oponentus
M. Garbačiauskaitės-Budrienės teigimu, V. Uspaskichas debatuose
naudojo oponentų puolimo taktiką.
„Vedėjas bent tris kartus turėjo jį grąžinti į savo vietą.
Jis nuolat nutraukdavo kitus diskusijų dalyvius. Bet neaišku, kaip
V. Uspaskicho puolimą įvertins rinkėjai, ar tai duos norimą
rezultatą“, - sakė M. Garbačiauskaitė.
Anot R. Vilpišausko, V. Uspaskicho diskusijų kultūra gali
atstumti dalį rinkėjų.
„Rinkėjai, kuriems įdomios tokios diskusijos, domisi ir
argumentacija, ir pačia diskusijų kultūra. Kam tai neaktualu, arba
patinka toks būdas, kaip kalbančiojo pertraukimas, juokas ir
panašūs dalykai, tikriausiai nežiūri tokių laidų“, - sakė
R. Vilpišauskas.
Daugelio ekspertų kritikos sulaukė ne tik emocingos V. Uspaskicho
kalbos, bet ir pareiškimas, kad Darbo partijai atėjus į valdžią
Lietuvoje po dvejų metų neliktų nedarbo.
„Niekada istorijoje nebuvo valstybės, kuri sumažintų nedarbą
iki nulio procentų. Net jei kalbėtume apie nedarbo sumažinimą iki
natūralaus 5 proc. lygio, aš irgi manau, kad beveik nėra jokių
teorinių galimybių tai padaryti per 2-3 metus nuo dabartinių 13
procentų. Akivaizdu, kad tai yra elementarus populizmas, bandant
įtikinti rinkėjus, kurie turi mažesnį ekonominį išsilavinimą“,
- sakė N. Mačiulis.
Tuo tarpu A. Kaušpėdas teigiama įvertino V. Uspaskicho siūlymą
skatinti vietos gamybą ir konkuruoti su importu.
Pasak A. Maldeikienės, darbo partija remiasi ne logika, o garsiu
kalbėjimu. Pasak jos, aiškinimas, jog gamyba kuriama tik gamyboje,
neturi jokio ekonominio turinio.
R. Paksas vėl vengė konkretumo, elgėsi korektiškai
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, labai populistiškai ir
abstrakčiai kalbantis R. Paksas išlieka silpniausiu debatų dalyviu.
„Manau, debatai jau yra persikėlę į kitą lygį ir vograuti
apie tai, kad kaip čia dabar reikia padaryti, kad žmonės pradėtų
labiau pasitikėti savo valstybe, yra nebeaktualu. Juolab, kad „Tvarka
ir teisingumas“ savo rinkimų programoje turi ganėtinai nemažai
tokių kabliukų, originalių dalykų, kuriuos ne visus aptarė ir
išnaudojo. Jie minėjo valstybinio banko sukūrimą, bet visiškai
nekalbėjo apie progresinius mokesčius“, - sakė delfi.lt vyriausioji
redaktorė.
R. Vilpišausko teigimu, R. Paksas labiausiai išsiskiria kalbomis
apie emigraciją, orų gyvenimą, teisingumo jausmą, taip
apeliuodamas į tam tikrą rinkėjų grupę, tačiau nesigilina į
priežasčių ir pasekmių ryšius.
„R. Paksas tenkinosi gražiais šūkiais, bet konkretumo buvo labai
mažai. Jo pasisakymas, kad „Lietuva be kokybiško valdymo - Lietuva
be ateities“ puikiai skamba, bet ką tai reiškia? Arba „Norint daryti
reikia daryti, norint sukurti darbo vietas, reikia kurti“ - vėl
gražiai skamba, bet buvo nepaprastai mažai konkretumo“, - teigė
K. Girnius.
N. Mačiulis neigiamai vertino tiek R. Pakso, tiek A. Butkevičius
teiginius apie didesnę valstybės įtaką verslo valdymui.
„Kai kurios partijos galvoja, kad valstybės yra geresnis įmonių
savininkas ir gali geriau vykdyti verslą. Panašu, kad Lietuvoje kai
kurie politikai dar gyvena planinės ekonomikos mintimis, taip kaip
mes gyvenome Sovietų Sąjungoje, kai įmonių savininkė buvo būtent
valstybė“, - sakė A. Mačiulis.
Anot A. Kasparavičiaus, šįkart R. Paksas pasirodė geriau nei
praėjusios savaitės diskusijoje.
„R. Paksas atrodė labiau savimi pasitikintis, turėjo ką
pasakyti. Man patiko jo mintis apie pasitikėjimą valstybe, kad jis
gali mažinti šešėlinę ekonomiką“, - teigė A. Kasparavičius.
A. Kaušpėdas pabrėžė, kad R. Paksas elgėsi korektiškai ir
pagarbiai kitų atžvilgiu.