Lietuviškų serbentų į prekybą patenka vis mažiau. Augintojai skundžiasi, kad uogų kainos kasmet labai svyruoja.
Todėl nieko neįmanoma prognozuoti.
O ir ekologinis uogų auginimo būdas ūkininkų nepaverčia išskirtiniais.
Tenka plotus mažinti
„Nieko nėra nepastovesnio už uogų verslą. Vienais metais už litrą gauni 4 litus, kitais – 40 centų”, – sakė Panevėžio rajono ūkininkas Petras Nevulis.
Juoduosius serbentus auginti jis pradėjo 1998-aisiais. Ir ilgainiui uogyną išplėtė iki 70 hektarų. Bet stringantis verslas verčia plotus mažinti. Ūkininkas neseniai skaudama širdimi smulkintuvu nurėžė dar 20 hektarų krūmų.
„Palikau uogyno tik 5 hektarus. O visa kita teks užarti ir užsėti javais, – sakė P. Nevulis. – Grūdų kainos kasmet taip stipriai nesvyruoja kaip juodųjų serbentų.”
Užteko tik atlygiui
„Už juodųjų serbentų kilogramą šiemet tegavau 1,6 lito. Priskynėme jų apie 2,3 tonos, o 1200 litų, kuriuos gavau pardavęs uogas, pakako tik su skynėjais atsiskaityti”, – sakė Biržų rajone nedidelį 1 hektaro uogyną turintis Steponas Staškevičius.
1999-aisiais jis susigundė idėja užveisti ekologinį uogyną ir serbentais apsodino 1,5 hektaro. Bet parinko netinkamą veislę, todėl ligų apimtą serbentyną teko kone perpus apkarpyti.
Praėjusiais metais, uogų supirkimo kainoms šoktelėjus net iki 4,5 lito, S. Staškevičius neatsispyrė pagundai ir uogyną vėl išplėtė. Tačiau ir vėl nepasisekė.
„Serbentų paklausa labai svyruoja. Buvo gerų metų, kai be vargo parduodavome uogas tarpininkams Rygoje po 2–3 litus už kilogramą. O šiemet liepos pabaigoje jas teko kone pusvelčiui atiduoti”, – sakė S. Staškevičius.
Biržų krašte serbentus auginančių ūkininkų nėra mažai, tačiau dauguma jų – smulkieji. Pernai susibūrę į kooperatyvą uogas jie sėkmingai pardavė supirkėjams Rusijoje.
Bet šiemet tas pats kooperatyvas ūkininkams už uogas sumokėjo gerokai mažiau nei pernai.
Priklauso nuo kaimynų kainų
Lietuvos augintojai priversti žvalgytis į Lenkiją, kuri diktuoja kainas.
„Lietuvos juodųjų serbentų augintojams koją visada pakiša kaimynų sėkmė.
Jei Lenkijoje serbentai gerai dera, mes negalime tikėtis aukštų supirkimo kainų”, – kalbėjo Biržų rajone ūkininkaujantis Rolandas Rinkevičius.
Tiesa, praėjusiais metais, kai Šiaurės Vokietijoje ir Lenkijoje potvyniai sunaikino juodųjų serbentų derlių, Lietuvoje šių uogų kainos stryktelėjo į neregėtas aukštumas.
R. Rinkevičius turi 13 hektarų plote užveistą ekologinį serbentyną, tačiau toks uogų auginimo būdas jokių privilegijų parduodant nesuteikia.
Uogos superkamos už tą pačią kainą kaip ir užaugintos tradiciniu būdu.
Pasak R. Rinkevičiaus, juodieji serbentai Lietuvoje neperdirbami. Tiesa, juos superka bendrovė „Anykščių vynas”, bet labai menką kiekį.
Pavyzdžiui, vasarą iš Lietuvos ūkininkų bendrovė uogų nupirko vos 30 tonų.
Išnaikino daug krūmų
Darius Kvyklys
Asociacijos „Vaisiai ir uogos” prezidentas
„Tam, kad investicijos atsipirktų, vidutinė serbentų supirkimo kaina turėtų suktis apie 2–2,5 lito už kilogramą.
Serbentų kainos, o kartu ir jų auginimo verslas – tarsi sūpynės. Jos tai aukštai kyla, tai smenga žemai.
Tai nėra išskirtinė Lietuvos ūkininkų – tai visų šalių ūkių, auginančių serbentus, problema.
Lietuvoje nuo 2004-ųjų iki 2008-ųjų ūkininkai naikino serbentynus, nes uogas mažai kas pirko.
Nuo 2009-ųjų šių uogų supirkimo kaina pradėjo kilti, todėl ūkininkai vėl jas prisiminė. 2011 metai buvo ypač pelningi, todėl veisti serbentynus suskato ir nauji ūkininkai. Tačiau smulkieji, skaudžiai nusivylę, verslo nebeatgaivino.
Šiuo metu Lietuvoje juodieji serbentai yra auginami 2900 hektarų. Maždaug tiek – 3000 hektarų jais buvo užsodinta ir 2004-aisiais, iki šio verslo krizės.
Deklaracijos liudija, kad per 2010–2011 metus jų buvo naujai pasodinta apie 500 hektarų.”
