Anot pranešimo, tai užtikrins didesnį saugumą, pagreitins,
atpigins ir supaprastins įgaliojimų suteikimą.
Kartu neliks poreikio reikalauti įgaliojimų patvirtinimo tais
atvejais, kai įstatyme nėra įtvirtintas privalomas notarinis ar jam
prilygintas įgaliojimų patvirtinimas.
Šiuo metu yra įprasta dėl įgaliojimo surašymo ir patvirtinimo
kreiptis į notarą ir tais atvejais, kai įstatymas notaro
patvirtinimo nereikalauja. Tai daroma, nes bijoma netinkamai surašyti
įgaliojimą, nepasitikima paprasta popierine įgaliojimų forma.
Nuo 2011 metų sausio 1 dienos visi notaro patvirtinti
įgaliojimai yra registruojami Notariškai patvirtintų įgaliojimų
registre, kurį tvarko Teisingumo ministerijai pavaldi Centrinė
hipotekos įstaiga.
Įgaliojimų registravimas užtikrina įgaliojimų tvarkymo
saugumą ir patikimumą, leidžia įsitikinti tuo, ar įgaliojimas
nėra panaikintas, atsisakyti reikalavimo pateikti popierinį
įgaliojimą veiksmų atlikimo vietoje.
„Nuo 2011 metų veikiantis Registras gali ir turi būti panaudotas
užtikrinant ne tik notariškai patvirtintų įgaliojimų saugų
naudojimą. Mūsų pritaikytos modernios technologijos sudaro
pakankamas saugumo prielaidas tam, kad kiekvienas žmogus, norintis
suteikti įgaliojimą, pavyzdžiui, pašto siuntai ar stipendijai
gauti, neturėtų prašyti seniūno ar rektoriaus patvirtinimo, kad
toks įgaliojimas tikras“, – teigia R.Šimašius.
Atsižvelgdamas į tai, teisingumo ministras siūlo Civiliniame
kodekse įtvirtinti galimybę asmenims duoti įgaliojimus patiems –
juos elektroniniu būdu įregistruoti registre. Įgaliotojas,
naudodamasis elektroninėmis asmens identifikavimo priemonėmis ir
prisijungęs prie tam tikros interneto programos, galės užpildyti
jau parengtus įgaliojimų šablonus ir juos užregistruoti, o jo
duomenų teisingumas bus tikrinamas automatiškai.
Galimybe duoti įgaliojimus tokiu būdu galima bus pasinaudoti ne
tik šiuo metu įstatymo nustatytais atvejais, kai nereikalaujama
privalomo įgaliojimo tvirtinimo. Teisingumo ministro nuomone,
įdiegus tokią galimybę, nelieka poreikio reikalauti tvirtinti
įgaliojimus, kuriems šiuo metu nustatyta supaprastinta patvirtinimo
tvarka.
Tai tokie įgaliojimai, kuriuos fiziniai asmenys duoda
korespondencijai, darbo užmokesčiui, pensijoms, pašalpoms,
stipendijoms gauti. Juos šiuo metu gali patvirtinti tiek notaras,
tiek ir organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, taip pat
daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkai, seniūnai,
jūrų laivų kapitonai.
Teigiama, kad siūlomos naujovės taupys ne tik žmonių laiką,
bet ir pinigus. Norintys įgaliojimus patvirtinti notariškai šiuo
metu už įgaliojimo patvirtinimą notarui turi susimokėti
20–50 litų, išskyrus atvejus, kai mokama 10 litų įgaliojimą
duodant sutuoktiniui, tėvams, vaikams. Be to, už patvirtinto
įgaliojimo duomenų perdavimą registrui notaras iš asmens dar paima
10–30 litų atlyginimą.
Už notariškai patvirtintų įgaliojimų registravimą šiuo metu
mokamas 6 litų mokestis, kuris neturėtų keistis ir įdiegus
galimybę duoti įgaliojimus savarankiškai.
Per 2011 metus Lietuvoje notarai patvirtino daugiau kaip 87
tūkstančių įvairių įgaliojimų. Už šias paslaugas jiems buvo
sumokėta daugiau nei 3,5 milijono litų.
Šiuo metu minėtus pokyčius įtvirtinantis įstatymo projektas
yra pateiktas visuomenei derinti. Patikslintas po pastabų, jis bus
teikiamas Vyriausybei svarstyti, o jei ši pritars – perduotas
Seimui.