Tokios taisyklės laikosi dažnas mirtingasis.
Bet šalies užsienio politikos vairininkės prezidentės D. Grybauskaitės ir jos komandos požiūris kitoks.
„Geriau kai kuriuose santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti tai, kas šiuo metu nepataisoma”, – taip apie ryšius su Lenkija neseniai pareiškė prezidentė.
Daugelis tuomet laužė galvą, ką tai reiškia. Kokia pauzė? Kurioje srityje? Kam ji? Koks čia išradimas ta „pauzė” santykiuose su kaimyne ir Europos Sąjungos bei NATO nare?
Prieš kelias dienas pagaliau buvo sulaukta patikslinimo.
„Pauzė – ne aukščiausio lygio, o išimtinai ceremoniniams susitikimams. Darbiniams aukščiausio lygio susitikimams visada sakoma „taip”, – rėžė prezidentės patarėja J. Neliupšienė.
Bet ši išmintingoji aiškintoja nepaaiškino, kas yra tie „ceremoniniai susitikimai”, kuo jie skiriasi nuo „neceremoninių susitikimų” ir kas yra pastarieji. Lyg ir galima suprasti, jog pirmuoju atveju galvoje turimi kokie nors šventiniai vizitai, pavyzdžiui, Lenkijos nepriklausomybės dienos minėjimas, dėl kurio čia Prezidentūra ir maivėsi. Antruoju – kokios nors derybos kokiu nors konkrečiu klausimu.
Bet kas pasaulyje taip skirsto diplomatinius kontaktus? Juk „ceremoniniuose” susitikimuose ar jų užkulisiuose dažnai išsprendžiamos problemos, kurios įstringa „darbiniuose”.
Savo išvedžiojimus D. Grybauskaitės atstovė vainikavo tuo, kad abiejų šalių ūkininkai, valdininkai bei verslininkai ir taip sėkmingai sprendžia savus reikalus, tad politikų kišimasis nėra būtinas.
Galima pridurti, kad normalus kaimyninių šalių bendravimas dar rūpi į Lietuvos draugo J. Giedroyco forumą susibūrusiems visuomenininkams, kurie, begėdžiai, mėgina tą „pauzę” nutraukti.