„Konstitucija numato, suponuoja bendradarbiavimą. Daug kas yra neapibrėžta, palikta politinio proceso dalyviams patiems susitarti. Teisinės normos ne viską reguliuoja. Jokių labai konkrečių, iki galo išbaigtų konstitucinių normų, kurios reguliuotų šitą procesą, nėra“, - portalui lrytas.lt sakė prieš dvidešimt metų Konstituciją kūrusios darbo grupės vadovas Jonas Žilys.
„Tokia priešprieša, kaip dabar yra tarp parlamento daugumos ir prezidentės, atsiranda ne pirmą kartą. Jų buvo ir anksčiau, tik gal ne tiek aiškių, mažiau iškilusių į viešumą. Tad panašios polemikos buvo ir anksčiau. Bet politikai patys surasdavo išeitis, kaip tokias situacijas išspręsti“, - tikslina vienas Konstitucijos kūrėjų.
Pagrindiniame šalies įstatyme aprašyta, kad premjerą paskiria prezidentas, gavęs Seimo pritarimą.
Naujasis premjeras su šalies vadove suderina ministrų kabinetą, po to pateikia Seimui tvirtinti Vyriausybės programą. Jei programa patvirtinama – tai Vyriausybė pradeda dirbti. Jei nepatvirtinama, tai prezidentė gali skelbti priešlaikinius rinkimus.
Tačiau Konstitucijoje nėra aprašyta, ką daryti, jei Seimas ir Vyriausybė nesugeba patvirtinti premjero. Nėra numatyta, pavyzdžiui, galimybė tokiu atveju skelbti priešlaikinius rinkimus.
„Tokio juridinio saugiklio nėra, - sutinka J. Žilys. - Apie tai Konstitucijoje nekalbama. Būdavo diskutuojama, kiek kartų gali prezidentas teikti premjero kandidatūrą, kuriai nepritaria parlamento dauguma. Teisinio atsakymo nėra.“
Konstituciją kūręs teisininkas aiškina, kad sudarant jos tekstą nebuvo siekiama aprašyti kiekvieną situaciją. „Po kiekvienų rinkimų politinė situacija yra skirtinga, unikali. Sukurti bendrą normą, tinkančią situacijai po konkrečių Seimo, o kartais ir prezidento rinkimų, yra labai sunku“, - pasakojo J. Žilys.
J. Žilys vadovavo Konstituciniam Teismui, kai šis 1998-aisiais svarstė, kiek pasirinkimo prezidentė turi, kai renka premjero kandidatūrą. Šis dokumentas irgi nenurodo aiškaus sprendimo prezidentei D. Grybauskaitei ir daugumos lyderiui Algirdui Butkevičiui.
„Jau daug kartų kartota, kad sudaromo Vyriausybė turi turėti parlamento pasitikėjimą, tai akivaizdu. Be to Vyriausybei neįmanoma gyvuoti. Tačiau formuojant Vyriausybę, pagal Konstitucinio Teismo nutarimą, prezidentė turi tam tikrų politinių veikimo galimybių. Tarp šitų normų yra daug teisiškai neapibrėžtų dalykų“, - pabrėžia J. Žilys.