Negana to, būsimi valdantieji šalies vadovei atsakė stipriu ėjimu – prie derybų stalo pakvietė 8 mandatus turinčios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovus.
Jei prie šios kompanijos prisidės dar keli Seimo nariai (tai – realu), tokia valdančioji dauguma turėtų beveik 90 vietų parlamente.
Tiesa, politikai vakar aiškiai neatsakė, ar LLRA atstovai pretenduotų į ministrų portfelių ar į žemesnių postų dalybas.
Derina ir su prezidente
Visi nori visko, išskyrus Finansų ir Užsienio reikalų ministerijas, kurios priklauso ne tik socialdemokratams, bet ir prezidentei.
Taip buvo galima apibrėžti ministerijų dalybas, kurias pradėjo dabartinės opozicijos lyderiai.
Užsienio reikalų ministro kandidatūra jau beveik aiški. Tai buvęs socialdemokratų krašto apsaugos ministras, ambasadorius Linas Linkevičius.
Pats socialdemokratų lyderis, realiausias kandidatas į premjerus Algirdas Butkevičius patvirtino, kad ši kandidatūra jau derinta su šalies vadove.
Finansų ministro kandidatūrą dar gaubia migla.
Užkulisiuose minimos tiek nepartinių veikėjų, kurių esą ir pageidautų D. Grybauskaitė, tiek partijos senbuvių pavardės.
Tai buvęs Vertybinių popierių komisijos vadovas Vilius Šapoka, dar esą mąstantis, ką pasirinkti – Lietuvą ar Europą, europarlamentaras Zigmantas Balčytis, buvęs finansų ministras Valentinas Miltienis.
Pretendentų – daug
Socialdemokratai siekia turėti 7 ministrų kėdes. Aplink kiekvieną jų rikiuojasi nemažai kandidatų.
Tarp pretendentų tapti krašto apsaugos ministru minimas juo jau buvęs parlamentaras Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo ministru – Seimo narys Algirdas Sysas, ūkio ministru – Seimo narys Rimantas Sinkevičius, žemės ūkio ministru – Seimo narys Mindaugas Bastys, vidaus reikalų – buvęs ambasadorius ir ministras Juozas Bernatonis.
Jei socialdemokratai kontroliuotų Energetikos ministeriją, tarp pretendentų jai vadovauti yra Seimo narė Birutė Vėsaitė. O susisiekimo ministru galėtų tapti buvęs šios ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.
Nepėsti ir partneriai
Bet į daugelį svarbių ministerijų – Susisiekimo, Energetikos – taikosi ir 5–6 vietas Vyriausybėje norintys turėti „darbiečiai”, taip pat į 2–3 ministrų kėdes pretenduojantys „tvarkiečiai”. Vienas pastarųjų lyderių Valentinas Mazuronis galėtų būti aplinkos ministras.
Kaip „tvarkiečių” ir „darbiečių” kandidatai į žemės ūkio ministrus vardijami buvęs Seimo narys Vytautas Kamblevičius ar dabartinė Seimo vicepirmininkė Vilija Baltraitienė. Ši politikė gali atsisėsti ir į Seimo pirmininko kėdę, kurią būsimos koalicijos partneriai antradienį oficialiai paskyrė Darbo partijai.
Užmojai, emocijos ir pažadai
Dar visai neseniai bene realiausiu kandidatu užimti Seimo vadovo postą buvo laikomas Darbo partijos vicepirmininkas Vytautas Gapšys, kaip ir „darbiečių” lyderis Viktoras Uspaskichas, teisiamas juodosios buhalterijos byloje.
Bet prezidentei pareiškus, kad Darbo partijos atstovų apskritai neturėtų būti valdžioje, V. Uspaskichas užvakar įniršęs išrėžė, jog pats sieks tapti Seimo pirmininku.
Tiesa, A. Butkevičius sušvelnino situaciją – iš pradžių paaiškino, kad tai viso labo emocijos, o vėliau pažadėjo, kad V. Uspaskichas ir V. Gapšys negaus vadovaujamų postų.
Be to, kai kurie politikai priminė, kad šie „darbiečių” veikėjai paprasčiausiai gali negauti leidimo dirbti su slapta informacija, todėl negalės eiti šių pareigų.
Taigi kaip galimas kompromisas su prezidente buvo svarstoma, kad Seimo vadovo postas galėtų atitekti, pavyzdžiui, V. Baltraitienei.
Pats V. Uspaskichas „Lietuvos rytui” kalbėjo miglotai: „Šis klausimas dabar, kai tas postas pripažintas mums, yra nuimtas. Ką paskirs partija, tą ir skirsime.”