Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS sakė, kad
sekmadienio iškilmėse D.Grybauskaitė nedalyvaus dėl
neatidėliotinų su vidaus politika susijusių klausimų.
„Dėl neatidėliotinų, su vidaus politika susijusių, klausimų
prezidentė šiemet lapkričio 11 dieną nenuvyks į Lenkiją.
Perduodama sveikinimus Nepriklausomybės dienos proga Lenkijos
Prezidentui Bronislavui Komorovskiui, prezidentė pasiūlė Lietuvos
ir Lenkijos žmonėms svarbius dvišalio ir regioninio
bendradarbiavimo klausimus aptarti darbo susitikime gruodžio
pradžioje ar kitu Lenkijos prezidentui patogiu metu“, - BNS
pirmadienį sakė D.Ulbinaitė.
Lenkijos ambasada Lietuvoje BNS pirmadienį patvirtino, kad
prezidentas B. Komorowskis pakvietė prezidentę D. Grybauskaitę į
Nepriklausomybės dienos minėjimą Varšuvoje. Platesnių komentarų
ambasada nepateikė.
Tai pirmas kartas, kai prezidentė nevyks į Varšuvą pasveikinti
lenkų Nepriklausomybės dienos proga. Lapkričio 11-ąją, Lenkijai
minint nepriklausomybės atgavimą 1918 metais, prezidentė Varšuvoje
viešėjo 2009, 2010 ir 2011 metais. Prieš tai šia proga į Lenkiją
vykdavo ir tuometinis prezidentas Valdas Adamkus - jis Varšuvoje
viešėjo 2007 ir 2008 metais.
Savo ruožtu Lenkijos prezidentai atvykdavo į Vilnių vasario
16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lenkijos prezidentas
B.Komorowskis Vilniuje šią dieną buvo pernai ir šiemet, o 2008
metų vasario 16-ąją Lietuvoje lankėsi tuometinis prezidentas
Lechas Kaczynskis.
Balandžio mėnesį D.G rybauskaitė atsisakė vykti į Varšuvoje
vykusį Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentų susitikimą aptarti
saugumo klausimus. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS
tuomet sakė, kad šalies vadovė buvo informuota apie „Lenkijos
diplomatų pareiškimus Lietuvos diplomatams, jog jei nebus
sprendžiamos tautinių mažumų problemos, Lenkija gali pergalvoti
savo poziciją dėl oro policijos misijos“.
Paskutinius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai buvo
įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Šiemet vasarą prezidentė pareiškė, kad „geriau kai kuriuose
santykiuose daryti tam tikrą pauzę nei bandyti taisyti, kas šiuo
metu nepataisoma“.
Praeitą mėnesį prezidentės patarėja Jovita Neliupšienė
BNS sakė, kad šalies vadovė pasisako už „pauzę ne
aukščiausio lygio, o išimtinai ceremoniniams susitikimams“.
BNS kalbinti Seimo užsienio reikalų komiteto nariai pabrėžė,
kad aukščiausio lygio Lietuvos ir Lenkijos vadovų susitikimai yra
svarbūs, ir sakė tikį, kad prezidentai susitiks kitu metu.
Liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad porinkiminės
koalicijos dėlionės yra svarbi priežastis nukelti susitikimą,
tačiau jis pripažino įžvelgiantis neigiamą tendenciją.
„Aš manau, kad pas mus susitikimų perviršio tikrai nėra, ypač
šiuo metu. Žinant, kad tik susitikimuose ir diskusijose galima rasti
sprendimus, manau, kad tokia bendra tendencija nėra ypatingai gera“,
- BNS sakė P. Auštrevičius.
„Bet tikiuosi, kad pasiūlytas susitikimas vis dėlto sprendžia
esminį klausimą - kad tai nėra atsisakymas susitikinėti, tiesiog
atidedama susitikimo data paaiškinant tai rinkimais. Rinkimai bet
kuriai valstybei yra rimtas argumentas, bet dabar reikėtų mūsų
iniciatyvos iš karto neatidėliojant pasiūlyti vietą, laiką ir
suderinti darbotvarkę, kuri tikrai yra kupina svarbių dalykų“, -
kalbėjo politikas.
KItas Seimo URK narys socialdemokratas Vytenis Andriukaitis
sakė, kad Lietuvai būtina aktyviau bendradarbiauti su Varšuva,
Berlynu ir Maskva, ir tam išnaudoti visas galimybes, taip pat ir
galimus vizitus.
„Mano įsitikinimu, Lietuvos užsienio politikoje yra labai svarbu
vykdyti aktyvią regioninę kooperaciją su sostinėmis, kurios yra
mums labai svarbios. Tai ne tik Ryga, Talinas ir Helsinkis, bet ir
Berlynas, Varšuva ir Maskva. Todėl, man atrodo, kad šios trys
sostinės - Berlynas, Varšuva ir Maskva, prezidento darbo planuose
turėtų sulaukti ypatingo aktualumo ir dėmesio. Ir reikia išnaudoti
visas įvairiausias galimybes, nes šiose sostinėse tikrai yra ką
aptarti, nes mums reikia išjudinti šito regiono įšalą, kuris yra
aplinkui“, - sakė jis.
„Taigi, aš manau, kad prezidentės namų darbų sąrašuose
Maskva, Varšuva ir Berlynas turėtų būti kaip prioritetai ir tuomet
reikia naudotis visomis galimomis progomis. Prioritetai turi būti
sudėlioti taip, kad kuo daugiau dėmesio būtų skiriama tokiems
vizitams“, - teigė socialdemokratas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
instituto dėstytojas Vladas Sirutavičius BNS sakė manantis, kad
vizitas būtų buvęs naudingas siekiant gerinti dvišalius santykius.
„Kai išgirdau, pagalvojau, kad Lietuvą turbūt lieja koks nors
potvynis, baisesnis nei užplūdo Niujorką. Tokiu atveju šalies
vadovui tikrai reikėtų likti su savo piliečiais ir su savo tauta,
rūpintis ar būti moraliniu pavyzdžiu. Bet turint omenyje, kad
Lietuvoje įvyko tik rinkimai, rinkimuose yra laimėję ir
pralaimėję, ir laimėję formuoja Vyriausybę - nemanau, kad yra
didelis sukrėtimas ar krizė, kad nepadaryti simbolinio gesto ir
nuvažiuoti. Juo labiau, kad tai išeina sekmadienis“, - sakė
V. Sirutavičius.
„Tai būtų geros valios gestas. Tokius dalykus reikėtų
išnaudoti, nes santykiai savaime negerėja, savaime gal gali tik
pablogėti. Taigi reikia imtis kažkokių žingsnių. Net ir toks
simbolinis gestas būtų gerai priimtas ir suprastas. Matyt, ir čia
absoliuti dauguma piliečių suprastų kaip visiškai normalų,
tęsiantį tradiciją, žingsnį. Mano galva, čia buvo tik surastas
pretekstas atsisakyti tokio vizito“, - svarstė politikos ekspertas.