Nemoka pralaimėti
„Matyt, pirmiausia veikia prezidentės charakteris. Tai žmogus, kuris negali, nemoka pralaimėti, ir vienintelis teigiamas sprendimas, geras sprendimas, jos požiūriu, – nugalėti oponentą. Matyt, nugalėjimas reiškia, kad koalicijoje neliktų Darbo partijos. Priemonės naudojamas visos, kurios yra įmanomos.
Apskritai, Konstitucinis Teismas Lietuvoje yra naudojamas kaip politinis instrumentas. Šį kartą jis turi galimybę sudėlioti taškus ant „i“. Jis arba pasakys, kad Lietuva bus pirma šalis Europos Sąjungoje, kuri paskelbs savo parlamento rinkimų rezultatus negaliojančiais, arba neįžvelgs esminių rinkimų pažeidimų, kurie iš esmės iškraipė rezultatus. Konstitucinis Teismas kol kas nebuvo politinių aistrų sūkuryje, reikia laukti objektyvaus sprendimo“, - apibūdino A. Krupavičius.
Jis nemano, kad socialdemokratų sprendimas antradienį nepatvirtinti ministerijų pasidalijimo besiformuojančiai koalicijai yra žingsnis atgal.
„Svarbiausia, kad koalicijos sutartis vis dar pasirašoma. Ministerijų pasidalijimas visuomet yra toks sprendimas formuojant bet kurią koaliciją, kuris trunka ilgiau.
Koalicijos partneriai labai efektyviai pasiekė principinių sutarimų. Esant tokiai neapibrėžtai, nervingai politinei situacijai su prezidentės ultimatumais, tai yra labai geras rezultatas - praėjus po rinkimų tik vienai savaitei iš esmės jau vienoje rankoje turėti koalicijos sutartį, o kitoje – principinį sprendimą dėl portfelių pasidalijimo. Paprastai koalicijos yra formuojamos labai ilgai, nesutarimų tarp partnerių yra daugiau, nei yra dabar“, - sakė A. Krupavičius.
Pasak jo, koalicijos formavimo procesas kol kas yra pavyzdinis, didžiausia problema – nesuderinta viešoji komunikacija.
Teisėjai - aukščiau už tautą
Politologas Kęstutis Girnius tokį prezidentės ėjimą vadina pavojingu žingsniu. „Tai gali sukurti labai blogą precedentą, kad įvykus rinkimams ta partija ar tie žmonės, kurie rezultatais nepatenkinti, bando juos panaikinti, kreipdamiesi į teismus“, - sako K. Girnius.
Pasak politologo, rezultatus turėtų nulemti tik politinė kova ir gyventojų balsavimas. „O dabar siekiama, kad trečia institucija viską palaimintų“, - sako jis.
Tai pavojinga dviem pagrindais. „Pirma – tai padaro teismus aukščiausia valdžia, aukštesne už kitas valdžias. Nors visos trys pagrindinės valdžios turi būti lygios.
Antras pavojus – neįsivaizduoju, kokią kompetenciją teismai turi spręsti šitam reikalui. Niekas konkrečiai nežino, kiek buvo tų pažeidimų – ar šimtai, ar tūkstančiai, ar mažiau, neapskaičiuota, kokį galimą poveikį jie turėjo“, - aiškina K. Girnius.
Teisėjai neturi nei žinių, nei kompetencijos analizuoti šitokius dalykus, mano politologas.
„Jeigu jie priima nutarimą panaikinti rezultatus – tai reiškia, kad žmonių valia buvo atmesta. Tai būtų tikrai labai neigiamas poslinkis. Stebina, kad prezidentė tai daro.
Paprastai ji labai tvirtai gina savo teises, o dabar staiga viską atiduoda į teismų rankas, nes turbūt viliasi, kad teismai gal suteiks palankų sprendimą“, - sako K. Girnius.