„Aš kol kas žinau tik vieną - tai dabartinė siūloma mūsų
trijų partijų koalicija“, - BNS penktadienį sakė A. Butkevčius,
komentuodamas D. Grybauskaitės pasisakymą.
Teisiamos Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas
žurnalistams penktadienį sakė, jog tai, ar Darbo partija bus
valdančiojoje koalicijoje, priklausys nuo to, ar socialdemokratai ir
jų lyderis A. Butkevičius atlaikys spaudimą.
„Pirmiausia, šiandieniniai rinkimų rezultatai, kuriuos turime,
numato galimybę trijų koalicijų ir šitą žino visi politikai,
išrinkti į Seimą. Dėl to, kokia bus koalicija ir kam bus siūlomas
premjero postas, sprendimą darysiu tik po Konstitucinio Teismo
išaiškinimo“, - žurnalistams penktadienį sakė D. Grybauskaitė.
Po antrojo rinkimų turo šalies vadovė yra konstatavusi, kad
Seimo rinkimus laimėjo ir daugiausia balsų surinko socialdemokratai.
„Todėl labai didelė tikimybė, kad jiems po to, kai Vyriausioji
rinkimų komisija patvirtins galutinius balsavimo rezultatus, ir
siūlysiu formuoti Vyriausybę“, - praėjusią savaitę kalbėjo
D. Grybauskaitė, taip pat pareiškusi, kad palaikys tik tą politinę
jėgą, kuriai pavyks valdančiąją daugumą suburti be Darbo
partijos.
Klausiamas, ar žino, kokius tris koalicijos variantus turi
omenyje D. Grybauskaitė, A. Butkevčius teigė, jog anksčiau tarp
politikų neoficialiai buvo svarstytos dar kelios alternatyvos -
socialdemokratų, „tvarkiečių“ ir visų likusių mažesnių
frakcijų be Darbo partijos ir konservatorių bei vadinamoji plačioji
„vaivorykštės“ koalicija su konservatoriais, bet be Darbo partijos.
Tačiau, anot A. Butkevičiaus, visos šios alternatyvos būtų
nerealios ir labai trapios. Todėl, LSDP lyderio teigimu, jokie kiti
variantai, išskyrus centro kairės koaliciją, šiuo metu
nesvarstomi.
„Jei Konstitucinis Teismas pripažins, kad rinkimai yra teisėti,
tai mes pateiksime dabartinės koalicijos sudėtį, koalicinę
sutartį, prie kurios bus pridėtos politikų pavardės. Jei bus
kitoks teismo sprendimas - tada lauksime pirmalaikių rinkimų. Bet
manau, kad su kiekviena diena..., pavyzdžiui, ir šiandien, gavome
žodinę informaciją, kad Panevėžio mieste buvo perkami balsai kai
kurių konservatorių politikų ir net buvo panaudojami
administraciniai resursai verčiant mokyklų mokytojus koncentruoti
ten, kur buvo kandidatai“, - sakė A. Butkevičius.
Jis teigė šią informaciją gavęs iš teisėsaugos, tačiau iš
kurios - konkrečiai nenurodė. Paklaustas, ar bus dėl to kreiptasi
į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), A. Butkevičius teigė, jog
tai priklausysią nuo Konstitucinio Teismo sprendimo šeštadienį.
„(...) Tai tikra, tikrai neišgalvota. Palauksiu Konstitucinio
Teismo sprendimo, jei bus neigiamas sprendimas, prasidės diskusija
Seime, tada ir pateiksiu visą informaciją“, - sakė A. Butkevičius.
KT šeštadienį skelbs sprendimą byloje dėl pažeidimų per
rinkimus. Antradienį Seimas priėmė nutarimą, kuriuo prašo KT
išvados, ar „šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai leido
Vyriausiajai rinkimų komisijai nustatyti esminius rinkimų rezultatus
daugiamandatėje rinkimų apygardoje daugiau kaip vieno mandato
tikslumu“.
Taip pat klausiama, ar šiurkštūs įstatymo pažeidimai
Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-
Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų bei Jurbarko apygardose leido po
pirmojo turo tiksliai nustatyti visus kandidatus, patekusius į Seimo
rinkimų antrąjį turą.
Trečiadienį į Konstitucinį Teismą prašydama išvados, ar per
Seimo rinkimus nebuvo padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai,
kreipėsi ir šalies vadovė D. Grybauskaitė.
Prezidentė prašo KT įvertinti, ar „masiniai rinkėjų
papirkinėjimai ir kiti pažeidimai“ turėjo reikšmingos įtakos
galutiniams rinkimų rezultatams daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
Taip pat šalies vadovė prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar
nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas tvirtinant galutinius
rinkimų rezultatus Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio,
Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų,
Jurbarko ir Pajūrio vienmandatėse rinkimų apygardose.
Dėl rinkimų pažeidimų šiose apygardose į prezidentę su
skundais kreipėsi Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos
valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą
dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo
rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius
rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų
apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius
rinkimų rezultatus.
Pagal patvirtintus rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėse
apygardose, daugiausiai vietų Seime turėtų socialdemokratai - 38,
antri liko konservatoriai, kurie turės 33 vietas, Darbo partija - 29,
partija „Tvarka ir teisingumas“ - 11, Liberalų sąjūdis - 10,
Lietuvos lenkų rinkimų akcija - 8, partija „Drąsos kelias“ - 7,
taip pat į Seimą išrinkti trys savarankiškai išsikėlę
kandidatai ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė.