Ypač buvo nuogąstaujama, kad kairieji nesieks energetinės nepriklausomybės ir parsiduos Maskvai. Bet ši „išdavystė”, regis, atidedama.
Vyriausybė savaitės pradžioje paskelbė šių metų veiklos prioritetus, tarp jų vienas svarbiausių – energetika.
Be to, pats premjeras A. Butkevičius lankėsi Briuselyje, kur susitiko su Europos Sąjungos institucijų vadovais ir su jais taip pat bene daugiausia kalbėjosi apie energetikos reikalus.
Prieš šį premjero vizitą paaiškėjo, kad praėjusią savaitę į Vilnių vėl buvo atvykęs dujų milžino „Gazprom” viceprezidentas A. Medvedevas.
Akivaizdu, kad Rusijos koncernas norėjo patikrinti situaciją Vilniuje ir galbūt netgi spustelėti naująją valdžią būti švelnesnę iškart abiem kryptimis – tiek Maskvos, tiek Briuselio.
Juk konservatorių valdžia nuolat konfliktavo su „Gazprom”, net apskundė Rusijos valdžios kontroliuojamą milžiną tarptautinėms institucijoms, reikalaudama 1,5 mlrd. eurų kompensacijos už neteisėtai Lietuvai taikomas aukštas dujų kainas.
Kita vertus, „Gazprom” nepatenkintas ir tuo, kad Lietuva pagal ES reikalavimus reformuoja dujų sektorių, atskirdama gamybą ir tiekimą nuo perdavimo tinklų.
Neatmestina, kad „Gazprom” atstovai siekia išsiderėti iš Lietuvos valdžios nuolaidų šiose srityse pasiūlydamas sumažinti dujų kainą.
Opozicija, žinoma, iš karto pakėlė triukšmą dėl Maskvos dujininkų vizito, bet valdžia tuojau pat viešai prisiekė, kad nieko išskirtinio neįvyko.
Negana to, valdantieji lyg ir puse lūpų leido suprasti sulaukę rusų spaudimo, bet pareiškė net neketinantys nusileisti.
Pats A. Butkevičius pranešė, kad jokių tikrų derybų su „Gazprom” nebuvo, o vyko tik darbinis A. Medvedevo, Lietuvos energetikos ministro J. Neverovičiaus ir Europos Komisijos atstovų susitikimas, kuriame konkrečių sprendimų nepriimta.
Tačiau, matyt, svarbiausia, kad tiek energetikos ministras, tiek premjeras laikosi pozicijos, jog turi būti tęsiama Europos Sąjungos dujų sektoriaus reforma, taip pat statomas Suskystintųjų dujų terminalas ir apskritai būtų laikomasi numatytos energetikos krypties.
Užvakar Vyriausybės vadovas pridūrė, kad Lietuva tiesiog tikisi „Gazprom” džentelmeniškumo dėl dujų kainų, o jei to nebus – ištversime iki 2014 metų, kai turėsime Suskystintųjų dujų terminalą.
Tą pačią dieną Lietuvoje sprogo nauja bomba – ikiteisminis tyrimas užgriuvo „Gazprom” ir „E.ON Ruhrgas” valdomas „Lietuvos dujas”.
Prokurorai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad bendrovę įtaria sukčiavus, teikus neteisingus duomenis Kainų ir energetikos kontrolės komisijai (KEKK) ir taip dirbtinai pūtus dujų kainą vartotojams.
Galima įtarti, kad naujo tyrimo kojos auga iš šias teisėsaugos institucijas kontroliuojančios Prezidentūros, kuri kartu su KEKK ką tik paskelbė šventąjį karą aukštoms šildymo kainoms.
Taigi valdžia šią savaitę bandė rodyti ryžtą nenusileisti galimam Rusijos spaudimui.
Bet naujų valdančiųjų pozicija dėl kai kurių kitų esminių energetikos reikalų toliau lieka gana miglota.
Pavyzdžiui, tebėra neaiškus naujosios atominės elektrinės projekto likimas.
A. Butkevičiaus teigimu, kitų Baltijos valstybių vadovai yra paliudiję, kad iš Lietuvos buvusios valdžios nesulaukė aiškių skaičiavimų apie šio regioninio projekto naudą.
Socialdemokratų lyderis vėl pažadėjo, kad speciali darbo grupė skaičiavimus dėl naujos atominės elektrinės pateiks kovo mėnesį.
Ir premjeras, ir energetikos ministras tarsi leidžia suprasti, kad šis projektas vis dėlto gali būti tęsiamas.
Bet, tarkime, kitų valdančiųjų, „tvarkiečių”, atstovas aplinkos ministras V.Mazuronis pareiškė, jog tokia elektrinė, kurią sumanė buvusi dešiniųjų valdžia, Lietuvai nereikalinga.
Reikia pripažinti, jog naujoji valdžia ne vien mindžikuoja. Ji daro tai, ką daro visi, atsidūrę valdžioje, – kapoja buvusiems valdančiųjų statytiniams galvas.
Šią savaitę energetikos ministras iš posto išmetė uždaromos Ignalinos atominės elektrinės vadovą Ž. Jurkšų.
Kad tai būtų galima padaryti be didelių ceremonijų, net buvo pakeistas ankstesnis nutarimas, kuriuo Ignalinos AE vadovą galėjo skirti ir atleisti tik Vyriausybė. Dabar tokią teisę įgijo Energetikos ministerija.
Ž. Jurkšus buvo apkaltintas tuo, kad vilkino IAE uždarymo projektus ir viršijo savo įgaliojimus, dėl to pernai gruodį Europos donorai įšaldė paramos uždaryti IAE lėšas ir pagrasino apskritai šią paramą nutraukti.
Buvęs Ignalinos atominės elektrinės vadovas, suprantama, dievagojosi esąs nekaltas, kaip ir buvusi dešiniųjų valdžia, kaltina uždarymą įgyvendinančią Rusijos kapitalo Vokietijos bendrovę „Nukem”.
Direktorius posto neteko kone tuo pat metu, kai naujoji valdžia vėl rengiasi stoti į kovą Briuselyje dėl didesnio finansavimo Ignalinos AE uždarymui.
Sunku pasakyti, ar ši kova bus sėkminga.
Taigi vienoje svarbiausių šalies gyvenimo sričių – energetikoje – ir toliau aibė neatsakytų klausimų. Kiekvienas jų – iššūkis valdantiesiems.