„Tai yra šiek tiek geresnis rezultatas, nei buvo galima tikėtis
remiantis pateiktais siūlymais rudenį, bet išsiderėtos sumos
akivaizdžiai mažesnės nei Lietuvos pageidavimai, kurie buvo
reiškiami derybų metu“, - BNS penktadienį sakė R. Vilpišauskas.
Anot jo, vienu pagrindinių pastarųjų derybų tikslų buvo
įvardijamas siekis, kad naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvai
numatyta pinigų suma būtų didesnė nei ankstesnėje, ir šį
tikslą prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiekė.
„Bet, kita vertus, kalbant apie konkrečias sumas, trijose
vadinamose prioritetinėse srityse Lietuva negavo tiek, kiek prašė.
Tai, kas visą laiką buvo įvardinama kaip Lietuvai svarbiausi klausimai
- tiesioginių išmokų ūkininkams padidinimas, lyginant su Europos
Komisijos praėjusiais metais pateiktu siūlymu, vadinamųjų „lubų“
Sanglaudos lėšoms padidinimas ir lėšos, skiriamos IAE uždarymo
finansavimui“, - teigė TSPMI vadovas.
Vertindami pasiektą susitarimą dėl IAE uždarymo finansavimo,
šalies pareigūnai, anot politologo, mėgina „sušvelninti atotrūkį
tarp to, ko buvo siekiama, ir kas galiausiai pasiekta“.
„Aš dabar matau labai plačią interpretaciją, kuri skiriasi nuo
to, kas buvo sakoma anksčiau Lietuvai formuluojant savo poziciją -
kad Lietuva siekia, jog naujoje finansinėje perspektyvoje
IAE uždarymo finansavimui būt numatyta 750 mln. eurų ar bent 700
mln. eurų. Ir tada nebuvo kalbama apie tai, kad į šią sumą įeina
ir iki šiol nepanaudotos lėšos. Dabar mes matome, kad ta suma
interpretuojama kitaip, daug plačiau, ir, manau, kad tai dar vienas
ženklas, kaip po tokių derybų kiekviena ES šalis ir jos vadovai
siekia kuo gražiau pristatyti pasiektą susitarimą“, - svarstė
R. Vilpišauskas.
Pasak jo, didelių vilčių dėl galimybių išsiderėti didesnes
išmokas žemdirbiams nebuvo, nors Lietuvos natūrali pozicija buvo
siekti daugiau.
„Tačiau apskritai pats klausimas yra labai dviprasmiškas. Galima
sutikti, kad tiesioginės išmokos neturėtų būti diferencijuojamos
skirtingoms ES šalims, bet jei jos yra suvienodinamos didinimo
linkme, tada kyla socialinio teisingumo klausimai dėl to, ar iš
tiesų ūkininkai yra tokia išskirtinė visuomenės grupė, kad jie
turėtų uždirbti smarkiai daugiau, nei kad kitos visuomenės grupės
Baltijos šalyse. Ir mano nuomone, bendrosios žemės ūkio politikos
teikiama parama ir šie sunkumai suvienodinti ją naujų ES narių ir
šalių senbuvių ūkininkams labai gerai iliustruoja, kaip sudėtinga
apskritai būtų toliau finansuoti naujas sritis iš bendro
centralizuoto biudžeto vien dėl to, kad labai smarkiai skiriasi
gyventojų pajamų lygis skirtingose ES šalyse“, - kalbėjo
R. Vilpišauskas.
Politologo manymu, didžiausias trūkumas ES galutinio susitarimo
- beveik dvigubas lėšų, skirtų infrastruktūros projektų
finansavimui sumažinimas - nuo 50 milijardų eurų iki 27 milijardų
eurų, „nes tokio pobūdžio projektai ir kuria didžiausią
pridėtinę vertę ES, nes apima daugiau nei vieną valstybę ir jų
įgyvendinimas sukuria sąlygas išnaudoti bendrosios rinkos
privalumus, t.y paprasčiau prekiauti, investuoti, žmonėms judėti
tarp valstybių narių“.
„O šiaip manau svarbu tai, kad apskritai pasiektas susitarimas,
nes laiko iki kitos finansinės perspektyvos lieka nedaug, nes dar
reikalingas Europos Parlamento pritarimas, o tai gali užtrukti, ir
taip pat reikės daug laiko parengti konkrečius teisės aktus,
kuriais bus įgyvendintas pasiektas susitarimas“, - BNS sakė
R. Vilpišauskas.
Anot jo, Europos Parlamente (EP) svarstant šį biudžetą
greičiausiai bus nemažai diskusijų ir EP vadovybė norės
pademonstruoti savo galias, įgytas po Lisabonos sutarties bei
parodyti nepritarimą tam, kad bendras biudžeto dydis buvo
sumažintas.
„Bet, manau, kad galiausiai bus pritarta šiam sprendimui, nes
nepritarimas vis tik turėtų daugiau neigiamų pasekmių. Nors ir
nepritarimas reikštų, jog naujoje finansinėje perspektyvoje
kiekvienų metų biudžetas visgi būtų didesnis nei dabar priimtas
sprendimas, ir tai, atrodo , atitiktų EP poziciją, bet manau, kad
nebus ryžtasi atmesti primto susitarimo“, - teigė R. Vilpišauskas.
Po ES viršūnių susitikimo penktadienį prezidentė Dalia
Grybauskaitė pranešė, kad 2014-2020 metais iš ES biudžeto Lietuva
gaus 44,5 milijardo litų - tai yra beveik 10 proc. daugiau nei
dabartinėje finansinėje perspektyvoje.
Pasak D. Grybauskaitės, iš ES biudžeto Ignalinos atominės
elektrinės uždarymui bus skiriama 450 milijonų eurų (1,5 mlrd.
litų), o išvadose įtvirtina nuoroda į stojimo į ES sutartį
„reiškia, kad ir po 2020 metų Ignalinos elektrinės uždarymui
finansavimas bus toliau tęsiamas“.
Prezidentės teigimu, sanglaudos politikoje Lietuvai numatyta apie
25 mlrd. litų. ES vadovai taip pat patvirtino, kad tiesioginės
išmokos žemdirbiams 2020 metais turėtų pasiekti bent 196 eurus už
hektarą. Dabar ūkininkai gauna apie 140 eurų.