Prezidentė minėjo, kad, nepaisant Europos Sąjungos skiriamos milijoninės paramos, šalies žemės ūkis vystosi investuojant mūsų pačių pinigines lėšas.
„Mes esame Europos Sąjungos nariai, todėl tai – ir mūsų visų pinigai, visų Lietuvos žmonių“, – tikino D. Grybauskaitė.
Šalies vadovei taip pat teko atsakyti į klausimą, ką ji mananti apie žemės pardavimą užsieniečiams bei nemažai emocijų keliančias žemės ūkio europėjimo tendencijas, užsienio kapitalo įmonių „invaziją“.
„Tos emocijos visiškai pagrįstos, nes žemė – brangiausia, ką turime. Žemės neišnešime, niekas net ir nusipirkęs to nepadarys. Tačiau mes patys neatsakingai kartais elgiamės su žemė. Jau dabar matome spekuliantų būrį, kurie užėmė didžiulius plotus ir užkėlė kainas.
Išties tai negerai ir kartais reikia gintis nuo pačių savęs. Nebūtinai bijoti kitų. Tokius įstatymus Seimas turėtų ruošti, mes turime priimti apsaugos ir saugiklių įstatymus, kad mūsų žmonės galėtų turėti žemę, kad ji būtų dirbama ir naudojama pagal paskirtį. Ir kartu, kad apsisaugotume nuo visų spekuliantų, taip pat – ir lietuviškų“, - sakė D. Grybauskaitė.
Viešėdama pas žemdirbius prezidentė atskleidė jaučianti malonumą dirbdama žemės ūkio darbus. Ji tikino turinti nedidelį darželį, kuriame augina šilauoges bei vaistinius augalus.
„Turiu pasidariusi mažą sklypelį, jame auginu. Labai sėkmingai auga česnakai, įvairios žolės – krapai, čiobreliai, taip pat ir šilauogės, gėles, tuo labai džiaugiuosi. Šis malonumas niekur nedingsta, nors esu miestietė. Žemė yra žemė“, - sakė prezidentė.
Paklausta, ką ji daranti su išsiaugintomis šilauogėmis, D. Grybauskaitė sakė jas valganti, šaldanti ir dalinanti kitiems.
Žurnalistų paklausta, kaip vertina naujausius ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pasisakymus energetikos temomis, prezidentė sakė, kad jie kelia nereikalingą sumaištį.
"Trečiasis energetikos paketas reiškia dujų sektoriaus reformą, o tai reiškia ir konkurencijos atsiradimą Europos dujų sektoriuje. Mums tai labai svarbu. Besiblaškantys Vyriausybės atstovai, kai kalba skirtingomis kalbomis, kelia nereikalingą sumaištį ir tarptautinėje plotmėje sudaro nepatikimą Lietuvos įvaizdį.
Lietuva turi turėti pasirinkimą ir kad galėtų derėtis ne vien su pagrindiniu dabartiniu dujų tiekėju. Kol nepasistatysime dujų terminalo, esame priklausomi, tačiau jau dabar turime kalbėtis ir su Norvegija ir su kitomis šalimis dėl bendradarbiavimo energetikoje plėtros", - sakė Prezidentė D. Grybauskaitė.