Tai pirmadienį pranešė prezidentės patarėjai po
D. Grybauskaitės susitikimo su teismų vadovais.
„Prezidentė artimiausiu metu teiks Seimui dar vienas Teismų
įstatymo pataisas, kurios padidins teisėjų konkurenciją siekiant
karjeros. Tai užtikrins, kad į aukštesnes teisėjų pareigas būtų
paskirti profesionaliausi, o ne būtinai ilgiausiai dirbantys
teisininkai, kaip kad yra dabar“, - žurnalistams sakė atstovė
spaudai Daiva Ulbinaitė.
Prezidentės patarėjas teisės klausimais Ernestas Rimšelis
paaiškino, kad pataisomis bus siūloma mažinti darbo stažą
kandidatuojant į apygardos teismus, Apeliacinį ir Aukščiausiąjį
Teismą.
Pasak jo, dabartiniai griežti reikalavimai dėl teisėjo darbo
stažo sudaro „dirbtines kliūtis“ dalyvauti atrankoje.
E. Rimšelio teigimu, įstatymu taip pat bus siūloma įtvirtinti
galimybę perkelti teisėjus laikinai į kitą teismą, kuriame tuo
metu trūksta teisėjų byloms nagrinėti.
Pasak prezidentės patarėjo, taip pat bus siūloma keisti
tvarką, kuri numato, jog pasibaigus teismo pirmininko įgaliojimams
teismui laikinai vadovauja ilgiausią stažą turintis teisėjas -
pataisomis bus siūloma numatyti galimybę į šias pareigas paskirti
ir kitą teisėją.
„Kartais atsitinka taip, kad ilgiausią stažą turintis teisėjas
neturi gebėjimų arba yra dar rimtesnių problemų, dėl kurių jis
niekada nebūtų paskirtas teismui. Numatoma įtvirtinti
alternatyvą“, - sakė E. Rimšelis.
G. Kryževičius: „Apie Darbo partijos bylą su prezidente nekalbėjau“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius neigia, kad yra kalbėjęs su prezidente Dalia Grybauskaite apie vadinamąją Darbo partijos juodosios bylą.
„Niekada nesu kalbėjęs apie Darbo partijos bylą. Jau daug aiškinau šita tema ir, aš manau, kad šiandienos susitikimas skirtas ne tai temai. Jeigu jūs norite ko nors daugiau iš manęs sužinoti šia tema, aš visada atviras ir galime susitikti“, - pirmadienį žurnalistams po susitikimo su prezidente, kuriame aptarti pokyčiai teismų sistemoje, sakė G. Kryževičius.
Praėjusią savaitę Darbo partija paviešino įrašą, kuriame tariamai buvęs teisėjas kalba apie tariamą G. Kryževičiaus ir prezidentės pokalbį apie šią bylą.
Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam Darbo partijos bylą, buvo pateiktas garso įrašas, kuriame neva girdimas dviejų asmenų pokalbis apie teisėjų kolegijai daromą spaudimą kuo greičiau užbaigti Darbo partijos bylą. Anot vieno iš kaltinamųjų Vytauto Gapšio, įraše kalbasi buvęs Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Viktoras Dovydaitis ir buvęs teisėjas bei Seimo narys Konstantas Ramelis.
Darbo partija kaltinama 2004-2006 metais galėjusi neapskaityti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Be partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho, kaltinimai byloje buvo pateikti ir Darbo partijai kaip juridiniam asmeniui, ir kai kuriems asmenims.
Ragina sekti Vakarų pavyzdžiu
Siekiant dar efektyvesnio teismų darbo turi tęstis vakarietiška Europos šalių praktika grįsta reforma, pabrėžė prezidentė D. Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su didžiausių šalies teismų vadovais, kur aptarė pokyčius teismų sistemoje. Tam, kad pokyčiai vyktų sklandžiai ir reforma neįstrigtų politinėse diskusijose, reformos eiga detaliai turi būti derinama su Seimu ir Vyriausybe, teigia šalies vadovė.
Susitikime, kuriame dalyvavo 11 teismų pirmininkai - Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Klaipėdos, Panevėžio apygardos teismų bei Vilniaus miesto apylinkės, Kauno apylinkės ir Šiaulių apylinkės teismų vadovai, - aptartos kaip veikia jau priimtos priemonės ir ko papildomai reikia teismų darbui gerinti, taip pat teismų reformos eiga. Prezidentė teismų veiklos tobulinimui ir skaidrinimui teigia asmeniškai skirianti ypatingą dėmesį. „Teismų sistemoje jau vyksta realios permainos: apsivaloma nuo nesąžiningų ir korumpuotų teisėjų, pradėjus vadovų rotaciją nebeliko amžinų teismų pirmininkų. Teismų sistemoje reformos turi tęstis toliau, kad žmonėms būtų užtikrinti greiti ir atsakingi sprendimai“, - sako D. Grybauskaitė.
Valstybės vadovės teigimu, siekiant dar efektyvesnio teismų darbo turi tęstis vakarietiška Europos šalių praktika grįsta reforma, kurios detalės turi būti aptartos visų valdžios institucijų, taip pat ir Seimo bei Vyriausybės. Šiais metais jau sujungti Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismai, toliau ketinama stambinti apygardų administracinius ir apylinkių teismus.
Pasak D. Grybauskaitės, kova su tyčiniu bylų vilkinimu turi tęstis toliau. Šalies vadovės iniciatyva prailginti senaties terminai, taip pat Seimui pa teiktos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siūloma sutrumpinti pertraukas tarp teismo posėdžių. Prezidentės iniciatyva supaprastinus administracinių bylų nagrinėjimo tvarką šios bylos dabar nagrinėjamos greičiau, tačiau, pasak šalies vadovės, būtina pažaboti baudžiamųjų bylų vilkinimą ir paspartinti bankroto bylų nagrinėjimą.
Prezidentė atkreipia dėmesį, kad visuomenei neturi kilti jokių abejonių dėl teisėjų etikos ir kvalifikacijos. Prezidentės iniciatyva parengtos ir artimiausiu metu Seimui bus teikiamos įstatymo pataisos, užtikrinsiančios teisėjų konkurenciją siekiant karjeros. Jos garantuos, kad į aukštesnes teisėjų pareigas bus paskirti profesionaliausi, o nebūtinai ilgiausiai dirbantys teisininkai.
LAT pirmininkas, Teisėjų tarybos pirmininkas G. Kryževičius pripažino, kad kai kurios bylos nepagrįstai vilkinamos - bylų, besitęsiančių daugiau kaip vienus metus, yra 2 tūkstančiai. Žadama tikrinti teismus ir ypatingą dėmesį atkreipti į tuos, kuriuose vilkinamos bylos.
Be to, kaip pažymėjo G. Kryževičius, Lietuvos apeliacinis ir Vilniaus apygardos teismai yra per daug apkrauti darbu. Kita vertus, priėmus įstatymus, reglamentuojančius organizacinius dalykus, bylų nagrinėjimas sutrumpėjo pusmečiu. Didelės naudos davė įvestos teisėjų specializacijos, ko anksčiau nebuvo mažuose teismuose.
Kalbėdamas apie teismų reformą Teisėjų tarybos pirmininkas sakė, kad tuo norima ne palengvinti teisėjų gyvenimą, o tapti patrauklesniems. Teismų stambinimas vyksta ir kitose šalyse, tokiose kaip kaimyninė Lenkija ar Estija.
„Kalbant apie reformą, neišradinėjame dviračio, mūsų pasiūlymas grįstas gerąja europine praktika, bemaž visose ES valstybėse vyksta tokios pertvarkos. Pripažįstama, kad trijų teisėjų teismai yra neefektyvūs ir dėl to stambinimas apėmęs didžiąją dalį Europos“, - teigė jis.
Teisėjų tarybai pritarus teismų reformos koncepcijai, šiuo metu veikiančius 49 turėtų pakeisti 12 didesnių apylinkės teismų. Kauno, Šiaulių, Klaipėdos ir Panevėžio apygardų administracinius teismus siūloma sujungti į vieną - Regionų apygardos teismų administracinį teismą su regioniniais padaliniais, veikiančiais apygardų teismų teritorijose. Tęsiamas apylinkių ir apygardų administracinių teismų stambinimo modelis parengtas, atsižvelgiant į teismų geografinį išdėstymą, asmenų ir institucijų susisiekimo galimybes, turimas patalpas, bylų srautus, teisėjų skaičių ir jų darbo krūvį.
Proceso dalyvių patogumui savivaldybėse, kuriose šiuo metu teismų nėra, galės būti įsteigtos papildomos teismo posėdžių salės. Tai esą sumažins atstumą tarp teismo ir proceso dalyvių buvimo vietų, mažės proceso dalyvių patiri bylų nagrinėjimo kaštai.
Koncepcijos projekte numatomas didesnis teisėjų mobilumas. Teisėjas turės įgaliojimus visoje teismo veiklos teritorijoje ir, esant poreikiui suvienodinti teismo padalinių darbo krūvį, galės vykti nagrinėti bylų į kitus teismo padalinius.
Planuojama, kad sustambintuose teismuose bus efektyviau panaudotos teismams skiriamos valstybės biudžeto lėšos ir žmogiškieji ištekliai, tai leis vietoje dalies sujungiamų teismų administracijos darbuotojų finansuoti papildomus teisėjų padėjėjų etatus ar kitas pareigybes.
Teismų reformos pradžia buvo padaryta šių metų sausio mėnesį sujungus Vilniaus, Kauno ir Šiaulių apylinkių teismus.
Teismais, apklausų duomenimis, nepasitiki 64 proc. apklaustųjų.