Po prestižinio apdovanojimo prezidentė D. Grybauskaitė kalbėjo apie darbą Lietuvai

Prieš savaitę ES lyderiai plojo naujajam Nyderlandų karaliui. Ketvirtadienį Acheno mieste jie pagerbė Lietuvos prezidentę. Daliai Grybauskaitei čia buvo įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas. „Skiriu jį visiems Lietuvos žmonėms“, - po ceremonijos kalbėjo prezidentė. Stebint ES Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui, šio apdovanojimo laureatui Vokietijos finansų ministrui Wolfgangui Schaublei, Lietuvos ir kitų šalių politikams ir diplomatams, D. Grybauskaitei Karolio Didžiojo apdovanojimas įteiktas už indėlį į Europos Sąjungos vienijimą ir ekonominės krizės suvaldymą Lietuvoje. D. Grybauskaitė tapo 55-ąja nuo 1950-ųjų teikiamo apdovanojimo laureate. „Politikos oskaru“ vadinamą medalį yra gavę Jeanas Monnet, Konradas Adenaueris, Billas Clintonas, popiežius Jonas Paulius II. Buvo metų, kai laureatą renkantis Karolio Didžiojo apdovanojimo komitetas nerasdavo apdovanojimo verto asmens ar institucijos. M. Schulzas: „Daugiau tokių politikų“ „Mūsų politinės idėjos ne visada sutampa. Bet ją labai gerbiu todėl, kad ji yra drąsi ir nuoširdi. Ji atvirai išsako žmonėms savo poziciją ir paaiškina, kodėl mano, kad tam tikros priemonės yra būtinos ir jų reikia imtis. Jei Europoje turėtume daugiau tokių drąsą pasižyminčių vadovų, tai Europos Sąjungoje patirtume daug mažiau problemų“, - ceremonijos metu Achene kalbėjo Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Šią jo mintį palydėjo audringi plojimai. Pati Lietuvos prezidentė teigė niekada nesitikėjusi gauti panašaus apdovanojo, tačiau tiek atsiimant jai skirtą medalį, tiek kalbėdama su žurnalistais ji pabrėžė, kad jis skirtas visiems Lietuvos žmonėms. „Niekada nei planavau, nei tikėjausi, tai didelis nustebimas, bet vėliau pagalvojus, pažiūrėjus, už ką yra nominacija, tai ji tikrai skirta visiems Lietuvos žmonėms. Todėl ją priimu truputį lengviau, nei sau asmeniškai. Skiriu ją visiems Lietuvos žmonėms už tai, kad per devynerius metus tapo priimti ir suprasti kaip tikri europiečiai. Kad mus vertina, esame pavyzdys ir kitoms šalims. Dėkoju visiems Lietuvos žmonėms, jog sugebėjome, kad ir sunkmečiu, ne visada lengvai, bet gyventi, išmokti kovoti už save, auginti savo šalį, investuoti į savo šalį ir, aišku, būti tikrais europiečiais“, - kalbėjo D. Grybauskaitė. Palaikė ir negausi lietuvių bendruomenė Šį apdovanojimą kai kas vertina ir kaip signalą, kad Lietuvos vadovė ir Briuselyje vertinama kaip viena kandidačių į ES Tarybos pirmininkės postą. Naujo vadinamojo ES prezidento bendrija ieškos kaip tik tada, kai D. Grybauskaitė baigs pirmąją prezidentinę kadenciją. Per ceremoniją Lietuvos vadovė teigė, kad per kelias valandas čia išgirdo daugiau gražių žodžių nei per visą savo gyvenimą. Tačiau pabrėžė, Lietuvoje nesijaučianti neįvertinta. „Tai įprasta. Kiek kalbu su kitais politikais – jiems yra tas pats. Namuose dažniausiai gauni mažiau gerų žodžių, daugiau kritikos, o išorėje - daugiau pozityvių. Ir viskas susibalansuoja“, - sakė Lietuvos vadovė. Paklausta, ar už europinę integraciją skiriamas Karolio Didžiojo apdovanojimas nepaskatino minčių apie tolimesnę europinę karjerą, prezidentė teigė: „Mintys visada tos pačios, dirbsiu Lietuvai ten, kur tai bus būtina“. Achene prezidentės pasirodymo laukė ir trys čia gyvenančios lietuvės. „Norėjosi pažiūrėti į mūsų prezidentę“, - sakė 11 metų šiame Vokietijos mieste gyvenanti lietuvė. „Žinot, čia gyvenant labai trūksta bendravimo. Pora valandų pabūti, su kuo nors lietuviškai pašnekėti labai daug ką reiškia“, - prisipažino 17 metų Vokietijoje praleidusi Irena. Lietuvės džiaugėsi ne tik pabendrauti priėjusia prezidente, bet ir kitais, iki šiol tik per televizorių matytais žmonėmis. Pasisveikinti išvydę lietuvišką trispalvę priėjo į Acheną atvykę Vytautas Landsbergis, Andrius Kubilius, Gediminas Kirkilas, Algirdas Šemeta, ketvirtadienio rytą mišias Acheno katedroje aukojęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.  

Lietuvos prezidentė dėkojo už įvertinimą.

„Acheno žmonių skirtą Karolio Didžiojo apdovanojimą perduodu visiems Lietuvos žmonėms. Tai - mūsų bendrų pastangų įvertinimas tiek kovojant už Lietuvos laisvę ir jos vietą Europoje, tiek įveikiant ekonominę krizę. Šis apdovanojimas yra ir įpareigojimas imtis atsakomybės sutelkti visas šalis ir kartu kurti Europos ateitį", - atsiimdama apdovanojimą pabrėžė prezidentė.

Pasak Lietuvos vadovės, prisimindami Karolio Didžiojo, R. Schumano, J. Monnet, K. Adenauerio pastangas suvienyti Europą, visi europiečiai vėl turi veikti išvien, peržengti savo skirtumus, mokytis vieni iš kitų, įsiklausyti, derėtis ir kartu rasti sprendimus.

Šalies vadovės teigimu, Lietuvos žmonės, kurie visai neseniai kovojo už laisvę ir galimybę patiems kurti savo ateitį, puikiai žino, kad ES nėra duotybė, už ją ir vietą joje reikia kovoti. Niekas kitas, tik patys europiečiai gali išspręsti savo problemas.

Pasak prezidentės, Europai šiandien reikia gyventi pagal išgales, siekti socialinio sutarimo, užtikrinti žmonių pasitikėjimą finansų politika, jaunimui sudaryti realias galimybes įsitvirtinti, nes po dvidešimt metų jie stovės prie ES vairo.

„Turime investuoti jau dabar, kad stiprintume pasitikėjimą Europa. Turime veikti kartu, nes Europos prigimtis - solidarumas, pagalba vienas kitam, kai iškyla sunkumų. Tačiau solidarumas reiškia ir atsakomybę. Kartu turime priimti sprendimus ir juos įgyvendinti. Briuselis negali visko padaryti už mus", - kalbėjo D. Grybauskaitė.

Kalbėjo apie istoriją ir eurą

Acheno miesto meras Marcelis Philippas per apdovanojimo ceremoniją priminė Baltijos šalių praeitį. „Svarbūs kaimynai, praeityje buvę prekybos partneriais ir tokie pat europiečiai kaip ir mes – Estija, Latvija ir Lietuva – buvo Sovietų Sąjungos dalis, okupuoti ir aneksuoti pagal Hitlerio ir Stalino paktą. Tik prasidėjęs persitvarkymas – pokyčiai Maskvoje – Baltijos šalims suteikė galimybę atgauti laisvę.

Jos siekis pareikalavo didelių aukų. Savo šalies nepriklausomybės 1991 m. Lietuvos žmonės turėjo siekti stodami prieš tankus ir net aukodami gyvybę. Lietuvių tautos laisvės siekis buvo be galo didelis, o paskui, lyg tai būtų savaime suprantamas dalykas, kelias Lietuvą atvedė į Europos Sąjungos valstybių šeimą“, – kalbėjo M. Philippas.

Acheno meras pabrėžė, kad tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą miestas ir vėl įteikia sunkmečiu.

„Eina jau penktieji finansų krizės metai, kuri prasidėjo bankų sektoriuje, paskui sutrikdė realiąją ekonomiką, o tada sukrėtė valstybių biudžetus. Kadangi praktiškai nebuvo išteklių finansų rinkų šuoliams, pasekmės buvo neišvengiamos: turi būti imtasi priemonių, kad bankų ir valstybių finansai būtų tvirtesni, ir kad tai būtų visur, nes mūsų ekonomikos glaudžiai susijusios ir išimčių negali būti. Tai lengva pasakyti, bet ne taip lengva padaryti, nes tam reikia apriboti save ir laikytis išlaidų disciplinos, norint tai pasiekti, reikia daug ko atsisakyti“, – tikino M. Philippas.

Jo manymu, tolesnis Europos kelias yra priimti į euro zoną daugiau valstybių, o ne išmesti jau esančias nares: „Reikia turėti suderintą ekonomikos ir finansų politiką, tuomet galėsime pasiekti ir daug didesnį tikslą – visi kartu būsime stipresni nei atskirai po vieną. Pažvelgę į pasaulio rinkų raidą ir globalų gyventojų skaičiaus augimą suvokiame, kad tik vieninga Europa gali ilgą laiką išlikti konkurencinga ir veiksni“.

M. Philippas pabrėžė, kad politikai turi užtikrinti, kad visi partneriai pajustų bendrosios valiutos pranašumą. „Europos piliečiai, gyvenantys pasienyje su kita valstybe, pavyzdžiui, mes šiame trikampyje Achenas – Mastrichtas – Liutichas, tuos praktinius tiesioginius pranašumus kasdieniniame gyvenime pajunta tikrai ryškiau nei kiti, panašioje situacijoje yra ir gana nedidelių valstybių pilietės ir piliečiai. Čia mes juntame tiesioginę ekonominę naudą ir palengvinimus. Tai būtų juntama ir Lietuvoje, visų pirma tuomet, jei prie euro zonos prisijungtų daugiau Baltijos jūros valstybių“, – dėstė Vokietijos miesto meras.

Anot jo, tokios asmenybės kaip D. Grybauskaitė suteikia Europos politikai savitumo ir padeda susiorientuoti. „Tas susiorientavimas labai susijęs su viltimi, kurią jos sieja su Europa. Tačiau kartu Lietuvos prezidentė nenuilstamai dirba stengdamasi, kad šios viltys išsipildytų jos šalies pilietėms ir piliečiams“, – sakė M. Philippas ir palinkėjo Lietuvos žmonėms daug sėkmės.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas pabrėžė, kad Karolio Didžiojo apdovanojimas yra išskirtinis ir labai prestižinis.

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasakiusi, kad apdovanojimą atsiimame ne tik sau, bet visada ir kitiems. Taigi šis kuklus požiūris tik dar patvirtina jos gerą vardą. Todėl esu tikras, kad ji man pritars, jei pasakysiu, kad šiandien šiuo apdovanojimu pagerbiame ne tik išskirtinę politikę ir savo šalies žmonių gerovei dirbančią moterį, kuri daug nuveikė ir Europos labui, bet šiuo Acheno piliečių įsteigtu apdovanojimu kartu pagerbiame ir Lietuvos piliečius – tautą, kuri per savo istoriją daug iškentėjo ir turėjo sunkiai kovoti, kad galėtų užimti savo teisėtą vietą Europos tautų šeimoje, tautą, kuri iškelta galva ir daug ko atsisakydama įveikė krizę ir dėl savo tvirto tikėjimo Europos Sąjunga ir ryžtingo solidarios Europos palaikymo mums visiems yra pavyzdys“, – sakė Europos Parlamento pirmininkas.

M. Schulzas prisiminė, kad 2004 m. gegužės 1 d., kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, darbą Briuselyje pradėjo Dalia Grybauskaitė. Ji buvo pirmoji Komisijos narė iš Lietuvos. „Jos darbo vieta buvo Berlaymont‘o pastate. Iš pradžių Dalia Grybauskaitė buvo atsakinga už švietimą ir kultūrą, bet netrukus pradėjo kuruoti biudžeto ir finansų sritį ir greitai įgijo puikią reputaciją kaip moteris, kuri sako tai, ką galvoja; kas ją pažįsta, man pritars, nes ji nieko negražina ir vadina daiktus tikraisiais vardais“, – teigė Europos Parlamento pirmininkas. Jis gyrė Lietuvos vadovę už tai, kad ji yra puiki derybininkė: vykstant deryboms dėl biudžeto nepabūgo paprieštarauti didžiosioms valstybėms narėms, tačiau visada siekė teisingų kompromisų.

Jis tikino, kad Dalia Grybauskaitė iliustruoja šiuo metu dirbančią Baltijos šalių politikų kartą – sėkmingai vykdydami nacionalinę politinę veiklą jie išvyksta į Briuselį. „Tačiau darbas Briuselyje jokiu būdu nėra jų politinės karjeros pabaiga. Priešingai, įgiję Europos lygmens patirties, šie politikai grįžta į gimtąją šalį ir užima aukščiausius postus. Tai pasakytina ne tik apie Dalią Grybauskaitę, bet ir apie jos kolegas Toomą Hendriką Ilvesą, kuris buvo Europos Parlamento narys, o šiandien yra Estijos Respublikos prezidentas, ir Valdį Dombrovskį, kuris taip pat buvo Europos Parlamento narys, o šiuo metu eina Latvijos ministro pirmininko pareigas“, – kalbėjo M. Schulzas ir pridūrė, kad žmonės Baltijos šalyse į aukščiausius šalies postus renka Europos politikus, daro įspūdį ir parodo didelį Baltijos šalių entuziazmą Europos atžvilgiu ir pasitikėjimą Europos Sąjunga.

Apdovanotųjų gretos - garbingos

Tarptautinį Karolio Didžiojo apdovanojimą 1950 m. įsteigė Acheno miestiečiai. Karo nualintoje Europoje jis tapo simboliniu kvietimu siekti vienybės, solidarumo ir tarpusavio supratimo tarp Europos tautų. Juo yra apdovanotas popiežius Jonas Paulius II, Europos Sąjungos įkūrėjai - Jeanas Monnet, Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas, taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas S. Churchillis, JAV prezidentas Billas Clintonas, Čekijos humanistas ir šios šalies vadovas Vaclavas Havelas, Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Nyderlandų Karalienė Beatričė, Liuksemburgo Ministras Pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris ir daugelis kitų iškilių politikų.

Istorinis Acheno miestas yra ypač reikšmingas Vokietijos ir visos Europos istorijai. VIII amžiuje suvienijęs frankų ir germanų gentis imperatorius Karolis Didysis Acheną pavertė Europos politiniu centru. Jo statytoje ir daugiau nei tūkstantmetį skaičiuojančioje Acheno katedroje daugelį šimtmečių buvo karūnuojami Vokietijos karaliai ir Šv. Romos imperijos imperatoriai.

Iškilmėse Lietuvos prezidentę sveikino Europos lyderiai: ES Vadovų Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas, buvęs Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Rene Van Der Lindenas, Europos Parlemento vicepirmininkė Anni Podimata; ankstesni Karolio Didžiojo apdovanojimo laureatai: Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schauble, buvęs Europos Parlamento pirmininkas Patas Coxas ir buvęs Europos centrinio banko vadovas Jeanas-Claudas Triche; Europos Parlamento nariai, ES šalių ambasadoriai, diplomatai, Vokietijos lietuvių bendruomenės atstovai; Lietuvos politikai: Česlovas Juršėnas, Seimo Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Seimo narys Andrius Kubilius.

Ryte prezidentė dalyvavo Acheno Katedroje vykusiose iškilmingose šv. Mišiose, kurias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas.

Pasveikino ES ir Latvijos vadovai Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy ir Latvijos vadovai ketvirtadienį pasveikino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę gavus garbingą Karolio Didžiojo apdovanojimą. „Nuoširdūs sveikinimai Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei gavus Karolio Didžiojo 2013 apdovanojimą“, - socialiniame tinkle „Twitter“ lietuvių ir anglų kalbomis parašė H. Van Rompuy. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis prezidentei nusiuntė sveikinimo laišką. „Dėl jūsų indėlio į Europos konsolidaciją ir vienybę šiandien gautas apdovanojimas Achene patvirtina ir motyvuoja kiekvieną Europos politiką savo darbu skatinti žmonių tarpusavio suprantimą ir pagarbą įvairiose šalyse“, - teigia Latvijos prezidentas. Jis pabrėžė, kad apdovanojimu pripažįstamos Lietuvos pastangos įveikti krizę. D. Grybauskaitę socialiniame tinkle „Twitter“ pasveikino ir Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis: „Sveikinimai mano gerbiamai kolegei D. Grybauskaitei gavus Karolio Didžiojo prizą. Pelnyta garbė ir pirmasis Karolio Didžiojo prizas Baltijos šalims“.