„Kritika yra dėl pačio principo. Šiuo etapu mes ją priimame,
aš ją suprantu, tas pastabas gana ilgai aptarinėjome. (...) Kol
neturėsime lietuvių kalbos egzamino rezultatų, tai yra, kaip
išlaikė tautine kalba besimokančių mokyklų mokiniai, kaip
išlaikė nelietuviškų mokyklų, kol neturėsime tų rezultatų
palyginimo tarpusavyje ir neturėsime teismo sprendimo, tol jokių
sprendimų, iniciatyvų, nutarimų ar dar ko nors nebus“, -
antradienį Seime žurnalistams sakė D.Pavalkis.
Antradienį parlamente skaitydama metinį pranešimą valstybės
vadovė teigė, kad lietuvių kalba tampa valdančiosios koalicijos
politinių susitarimų įkaite.
„Kaip valdančiosios koalicijos politinių susitarimų įkaite jau
tampa lietuvių kalba. Kontraversiškas lietuvių kalbos egzaminas
perauga ir į kitus šalį skaldančius reikalavimus. O tuo pat metu
už Lietuvos sienų uždarinėjamos lietuviškos mokyklos“, - sakė
prezidentė
Tuo metu ministras pabrėžė, kad lietuvių kalbos egzamino
palengvinimas buvo skirtas ne tik nelietuviškų mokyklų, bet ir
lietuviškų mokyklų abiturientams.
„Laukiame lietuvių kalbos egzamino, kuris pirmą kartą Lietuvoje
vyko kaip valstybinis vienodas, pagal tas pačias taisykles
suformuluotas egzaminas visiems moksleiviams, tik skyrėsi vertinimo
parametrai“, - tvirtino ministras.
Paklaustas, ar lietuvių kalba gali būti politinių derybų
objektas, D.Pavalkis pareiškė, kad „viskas visame pasaulyje yra
derybų objektas“: „Kaip prezidentė sakė, kad ir Konstitucija yra
tam tikras visuomenės susitarimas, tas yra natūralu.“
Valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimu
švietimo ir mokslo ministras pasirašė įsakymą dėl palengvinimų
tautinių mažumų mokyklų abiturientams per valstybinį lietuvių
kalbos egzaminą - jie gali parašyti mažiau žodžių ir padaryti
daugiau klaidų.
Šį ministro įsakymą parlamento opozicijos atstovai apskundė
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis savo verdiktą
skelbs birželio 18 dieną.
Taip pat valdančioji dauguma sprendžia klausimą dėl
nelietuviškų pavardžių rašybos dokumentuose. Teisingumo ministras
socialdemokratas Juozas Bernatonis siūlo Seimui pavesti Valstybinei
lietuvių kalbos komisijai parengti projektą, kuris leistų
dokumentuose rašyti pavardes ne vien lietuviškais rašmenimis. Toks
žingsnis siejamas su Lietuvos lenkų prašymais ir santuokas su
užsieniečiais sudariusių lietuvių padėtimi.