„Manau, kad norint konsultuotis su žmonėmis, nebūtina rengti
referendumo. Tačiau 2004 metais Lietuva buvo surengusi referendumą
dėl narystės ES ir mūsų narystės sutartyje įrašyta, kad
Lietuva, kai tik bus pasirengusi, įstos į euro zoną. Taigi, tai
reiškia, kad mes tai vertiname taip, tarsi tam jau buvo pritarta
referendume. Bet, žinoma, reikia paaiškinimų, papildomų
paaiškinimų, ypač šioje sudėtingoje padėtyje, ir mums reikia
kalbėti su savo žmonėmis“, - interviu portalui euronews.com
teigė D. Grybauskaitė, paklausta, ar dėl euro įvedimo šalyje
reikia rengti referendumą.
Ji pripažino, kad Lietuvos gyventojai skeptiškai vertina naujos
valiutos įvedimą, tačiau teigė, kad litas jau dabar susietas su
euru, todėl valstybė turi visus įsipareigojimus, susijusius su
euru.
„Žinoma, visuomenė yra susirūpinusi, kad galbūt gali tekti
mokėti už šalis, kurios nėra labai drausmingos ir gerai savimi
nesirūpina, bet mes esame nedidelė šalis, labai atvira ir liberali
ekonomika, de facto jau turinti eurą, nes mūsų valiuta jau yra
susieta su euru, mes nesvyruojame... Taigi, de facto turime eurą, bet
negalime valdyti savo pinigų politikos, negalime prireikus devalvuoti
valiutos, pavyzdžiui, kaip buvo padaryta kitose šalyse. Taigi iš
esmės turime visus su euru susijusius įsipareigojimus, bet neturime
visų su tuo susijusių teisių“, - sakė prezidentė.
Lietuva siekia eurą įsivesti 2015 metais.
Šiuo metu eurą turi 17 iš 27 ES šalių. Tam, kad galėtų
įstoti į eurozoną, valstybė narė turi atitikti vadinamuosius
Mastrichto kriterijus dėl viešųjų finansų deficito, infliacijos
ir skolos. Didžiausia kliūtis Lietuvai yra pernelyg didelė
infliacija.
Skolų krizė euro zonoje sumažino visuomenės paramą valiutos
keitimui, tačiau valdžia teigia, kad Lietuvai būtų naudinga būti
euro zonoje, nes eurą turi svarbiausi jos prekybos partneriai, be to,
euras sustiprintų investuotojų pasitikėjimą ir leistų pigiau
skolintis rinkose.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro
2007 metų pradžioje.