D. Grybauskaitė apie Vyriausybę: „Vežimas tampomas į įvairias puses“

Anot jos, tvirtinant kitų metų biudžetą taip pat paaiškės, kiek pagrįstos ministro pirmininko prognozės 2015 metais Lietuvoje įvesti eurą.

Interviu naujienų agentūrai BNS prezidentė D. Grybauskaitė sakė kol kas matanti, kad „vežimas tampomas į įvairias puses“, nors finansinė, ekonominė padėtis tebėra trapi, o biudžeto deficitas didesnis nei kitose Baltijos šalyse.

Šalies vadovė pripažįsta dabartinei premjero Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei kelianti mažesnius reikalavimus nei buvusiam konservatoriaus Andriaus Kubiliaus vadovautam Ministrų kabinetui, nes buvusi centro-dešinės koalicija „buvo kitos kokybės“.

Buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istorijos prezidentė teigia negalinti komentuoti, pasak jos, tai buvo Vidaus reikalų ministerijos procedūriniai dalykai, kuriuos teismas toliau aiškinasi. Šalies vadovės teigimu, labai blogai, kai po daugiau nei pusantrų metų vis dar nėra nustatyta, kas nutekino informaciją dėl tyrimo apie banką „Snoras“.

- Noriu pasakyti, kad šios Vyriausybės darbas - sudėtingas. Ir ne dėl to, kad norėčiau ką nors pateisinti, bet vertinu koalicijos kokybę, koalicijos partnerių elgesį, ten bendras darbas kol kas labai sudėtingas.

Šiai Vyriausybei vadovauja socialdemokratai, jie prisiėmė atsakomybę už tokią koaliciją ir, aišku, visas atsakomybės krūvis didesne dalimi tenka būtent jiems. Todėl matydama, kaip sunku derinti interesus, nuomones visoje keturių partijų Vyriausybėje, tiesiog norėjau ir paskatinti Vyriausybę pradėti priimti sprendimus, kuriuos labai sunku priimti.

- Kaip matote, net mokesčių klausimais yra įvairių nuomonių, kiekvienas partneris mėgina pateikti savo versiją. Sutarimo kol kas nėra. Galbūt tai iš dalies lemia, kad Vyriausybė vėluoja su sprendimų priėmimu ir dar rimtų sprendimų nėra priėmusi.

- Kaip ir minėjau metiniame pranešime, skatinu Vyriausybę pradėti dirbti, rasti bendrą sutarimą, puikiai matydama ir įvertindama objektyvias darbo sąlygas, kokiomis dirba premjeras ir Ministrų kabinetas.

- Buvo visiškai aišku iškart po rinkimų, kad tokiai valdančiajai daugumai bus labai sudėtinga, ypač suderinti interesus ir priimti valstybei, žmonėms reikalingus sprendimus. Tai labai ryškiai pradeda matytis. Būtent todėl aš ir siūliau socialdemokratams kitokią koaliciją sudaryti.

Tikrai nenorėčiau būti pranašu, kuris pasakys, kad šiai koalicijai bus labai sudėtinga dirbti. Rudenį ateis sprendimų laikas, kai reikės daryti konkretesnius sprendimus - ateis biudžetas, su juo ir kiti lydintieji dokumentai.

Atsakinga fiskalinė politika, atsakingi finansai yra prievolė visoms vyriausybėms. Tai aktualu valstybei, jos stabilumui, mūsų ekonomikai, todėl visokie populistiniai pasiūlymai, kurie eina iš valdančiosios daugumos, gali labai brangiai kainuoti tiek mūsų ekonomikai, tiek mūsų žmonėms, tiek mūsų prestižui.

Norėčiau, kad tokią atsakomybę demonstruotų visos politinės jėgos, sudarančios koaliciją. Kol kas, deja, atsakingiau elgiasi tik socialdemokratai.

- Nenorėčiau dabar spekuliuoti dėl naujų koalicijų. Tiesiog labai tikiuosi, kad koalicijos partneriai pagaliau gebės susitarti ir pradėti dirbti. Kol kas matyti, kad vežimas tampomas į įvairias puses.

Kaip minėjau, atsipalaiduoti dar anksti, situacija nėra tokia rožinė, ir ypač aplink Lietuvą, kaip mums norėtųsi. Todėl atsakingi sprendimai privalomi bet kuriai koalicijai ir bet kuriai Vyriausybei.

Esu pasirengusi padėti Vyriausybei dirbti tiek, kiek ji nedarys klaidų ir kiek atsakingai elgsis. Tai, kad šiai koalicijai, ypač socialdemokratams, yra ypač sunku, visiškai aišku. Tačiau jie patys priėmė sprendimą sudaryti tokią daugumą.

- Europos Komisija rekomendavo nutraukti Lietuvai biudžeto deficito perviršio procedūrą. Kai kurie valdantieji politikai neoficialiai užsimena, kad dabar savo kuruojamose srityse galės atlaisvinti diržus, daugiau išlaidauti, atsivers naujos – platesnės veikimo galimybės. Kaip vertinate tokią poziciją ir tokią galimybę? Koks galėtų būti kitų metų biudžetas?

- Bendraujame su Finansų ministerija ir žinome, kad augimo prognozės nėra tokios optimistinės, kaip norėtųsi. O išlaidų yra daug, įsipareigojimų - taip pat, taigi, erdvės išlaidauti nėra daug.

Juoba, kad perviršio procedūra buvo tik dėl dviejų dešimtųjų, tai yra 3,2 proc. biudžeto deficito. Taigi, mes sukamės ties Mastrichto kriterijaus riba, ties 3 procentais. Tuo metu, pavyzdžiui, Latvijoje jis siekia 1,5 proc., estai turi dar mažesnį deficitą.

Išties mes dar gyvename gerokai išlaidžiau nei mūsų kaimynai. Atsipalaidavimui tikrai nėra jokios erdvės, juoba, kad turime įsiskolinimų - pavyzdžiui, pensijų sumažinimą palaipsniui reikia kompensuoti.

Taigi, džiaugtis, kad perviršio procedūra nuimta išties yra per anksti.

- Ar matote kokių nors galimybių grąžinti atlyginimus į prieškrizinį lygį?

- Matau galimybę palaipsniui atstatyti, bet jokiu būdu ne šuoliais ir ne iš karto. Galimybės atstatyti viską iš karto tikrai nėra.

- Seimo opozicija parengė interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui socialdemokratui Vyteniui Andriukaičiui. Kaip vertinate šio ministro darbą?

- Kaip ir visos Vyriausybės darbą, tai vertinti sunku, nes, kaip minėjau, rezultatyvių sprendimų dar nėra, darbų - taip pat, yra daugiau kalbos, intencijos, diskusijos. Matyt, šioje stadijoje taip ir vertinčiau - kad dar nelabai turiu, ką vertinti.

Na, o interpeliacijos, aišku, yra kraštutinis vienų politikų ginklas prieš kitus. Kažin ar tai padės išspręsti klausimus. Manyčiau, kad tebėra laikas ir galimybė kalbėti atvirai, diskutuoti.

Išties yra problemų tiek valstybės sveikatos sektoriuje, tiek privačiame. Reikėtų rasti geriausius sprendimus, kaip tuos du sektorius suderinti, kaip geriausiai panaudoti lėšas, kad kuo daugiau paslaugų pasiektų Lietuvos žmones.

Po „Sodros“ sveikatos apsaugos sistema yra trečia pagal finansavimo dydį, tai yra didžiuliai pinigai, daugiau kaip 4 mlrd. litų. Turime galvoti, kaip racionaliau panaudoti tas lėšas, kad kiekvienas litas žmogui duotų kuo daugiau paslaugų, o ginčas - ar privatus, ar valstybinis sektorius geresnis, ar ne - tuštokas.

- Bet jau praėjo pusmetis, kai dirba Vyriausybė, ar matote žingsnius į reikiamą pusę?

- Kaip ir minėjau, turbūt tai, kad koalicija yra labai sudėtinga, iš dalies ir lemia šios Vyriausybės darbo tempus. Ji yra atsargi, gal tai ir gerai, nes turint tokius partnerius kai kuriuos, turbūt greitų ir neatsakingų sprendimų nereikėtų daryti.

Reikia pradėti dirbti, bet reikia pradėti dirbti atsakingai, klaidų negalima daryti, o ypač destrukcijos arba naikinimo. Kerštas, santykių aiškinimasis, mėginimas kuo daugiau gauti europinių lėšų - kai kas turi tokių intencijų.

Jeigu tik tokie tikslai atėjus į valdžią, socialdemokratams tenka atlaikyti didžiulį populistinį ir ne visada skaidrų spaudimą.

Palaikau premjerą ir socialdemokratus šitoje daugumoje, nes matau, kokiomis sąlygomis jie dirba.

Tikrai tokiomis sąlygomis būčiau gerokai kritiškesnė A. Kubiliaus ir konservatorių atžvilgiu negu dabar kalbu apie socialdemokratus.

Būtent dėl to, kad ana koalicija buvo kitokios kokybės. Iš anos koalicijos buvo galima gerokai daugiau tikėtis ir reikalauti negu iš šitos.

- Premjeras duoda 95 proc., kad Lietuva 2015 metais įsives eurą. Ar jūs taip pat optimistiškai žiūrite į tokią galimybę?

- Aš optimistiškai žiūriu ta prasme, kad mums tikrai būtų naudinga eurą turėti. Būtent dėl to, kad esame atvira, integruota rinkos ekonomika ir mums tikrai būtų naudingiau jį turėti.

Be to, de facto jį turime, esame pririšti prie euro fiksuotu kursu, turime visas pareigas ir praktiškai neturime jokių monetarinių instrumentų, kad galėtume naudotis tuo, ką duoda euro valiuta.

Bet ar sugebės ši dauguma, ši Vyriausybė, ypač socialdemokratai, atsispirti populistiniams pasiūlymams, laikas parodys. Ir tas laikas bus labai greitai - šį rudenį 2014 metų biudžetas ir apspręs, ar Lietuva galės įsivesti eurą, ar ne.

- Estai juokauja, kad jiems prireikė šešerių metų, kad suprastų, jog lietuviai nestatys atominės elektrinės. Kiek, jūsų nuomone, laiko reikės Lietuvai, kad apsispręstų, ar statyti, ar nestatyti? Kokia jūsų nuomonė – ar turime tęsti VAE projektą?

- Manau, kad tęsti parengto ankstesnio projekto turbūt neįmanoma. Buvo referendumas, žmonės išsakė savo nuomonę, todėl be pataisymo, be kokių nors korekcijų projektas, be abejo, palaidotas.

Bet turint galvoje mūsų ekonomikos specifiką ir tai, kad labai svarbu turėti nuosavą elektros generaciją, kad esame labai priklausomi nuo išorinių dujų, net ir pasistatę suskystintų dujų terminalą vis tiek dar būsime beveik 50 proc. priklausomi nuo kaimynų, labai svarbu, kad tokia šalis turėtų vadinamąją mišrią energetikos sistemą.

Joje būtų aiškiai subalansuoti konvenciniai, tai tradicinės energetikos rūšys (nafta, dujos ir pan.), ir atsinaujinantys energetikos šaltiniai. Pastarieji gana brangūs, jie be dotacijų praktiškai neišgyvena.

Net ir dabar už saulės energijos pagamintą elektros kilovatvalandę mes mokame beveik keturis kartus brangiau negu rinkos kaina, už vėjo - du kartus brangiau, biomasė irgi kol kas kainuoja apie du kartus brangiau.

Daugelis valstybių turi mišrias energetikos sistemas. Ką tik buvau Slovakijoje, valstybė turi 5 mln. gyventojų, turi keturis atominius reaktorius ir dar du statosi. Net be jokių regioninių partnerių, vieni patys.

Mes, ko gero, vieną reaktorių galėtume su japonais pasistatyti, jeigu būtų politinė valia ir supratimas, kad to mums reikia.

Bet dabar svarbiausia - elektros perdavimo jungtys, suskystintų dujų terminalas, atsargus perėjimas prie biokuro. O ne kaip dabar, kai tai daroma monopolizuojant, kai biokuras kainuoja vos ne tiek pat, kiek ir brangios dujos.

Iš tiesų turime galvoti apie savo ateitį, kad Lietuvos ekonomika būtų konkurencinga, kad mūsų žmonės nemokėtų brangiau už elektros energiją ir kitas energetikos paslaugas nei kiti, naudoti atliekas taip, kaip naudoja skandinavai šilumos ir elektros gamybai.

Ir turime baigti diskusijas dėl kelintos - septintos ar aštuntos - nacionalinės energetikos strategijos, o pagaliau užsiimti energetika.

- Kaip vertinate pasirodžiusias žinias, kad atsižvelgiant, be kita ko, ir į Lietuvos laikyseną, Rusija, panašu, nusiteikusi keisti planus dėl Baltijos AE Karaliaučiuje?

Ar regite kokių nors

ženklų, kad gali keistis Rusijos energetikos politika platesne prasme, turint omenyje ir EK atliekamą tyrimą dėl „Gazprom“ kainų politikos Europoje?

- „Gazprom“ politika yra gana pasenusi, ji neatspindi tos dujų revoliucijos, kuri vyksta pasaulyje, ypač pigių dujų, kurios atsiranda iš skalūninių dujų, gavybos, ypač JAV. Tos dujos yra 3-4 kartus pigesnės nei tiekiamos ir gaunamos tradiciniu būdu.

Per dvejus-trejus metus pasaulio rinkoje pokyčiai bus labai ir labai revoliucingi. Vertinčiau, kad Rusija arba jos pagrindinės įmonės yra labai inertiškos ir nesugeba prisiderinti prie besikeičiančių sąlygų, iki šiol mėginama spausti tiek Europos šalis, tiek Lietuvą sudaryti ilgalaikes, labai įpareigojančias sutartis, kuriose būtų numatyta nupirkti tam tikrą kiekį dujų, o jo nenupirkus, mokėti dideles baudas, fiksuoti kainas.

Tai nieko bendra nei su rinka, nei su besikeičiančia rinka neturinti politika, kuri praranda savo perspektyvą. Kuo greičiau mūsų kaimynai tai supras, tuo geriau bus mums visiems.

Politikos pokyčiai Karaliaučiuje, rodo, kad tai buvo politinis projektas, kurį mėginta įgyvendinti, bet jis nepasiteisino. Neradus patikimų pirkėjų, tai yra Lenkijos, Lietuvos, ES, matyt, apsispręsta, kad vien politinio projekto neužtenka, kad jis gali būti labai nenaudingas ir brangus.

- Po mėnesio Lietuva pradės pirmininkauti ES Tarybai. Kokios svarbiausios ir sunkiausios užduotys teks Lietuvai?

- Tų iššūkių tikrai yra daug ir pačiai Europai, ir pirmininkaujančiai valstybei. Ekonominė situacija ir Bankinė sąjunga bei priežiūros institucijų kūrimas, ES vidaus energetikos rinkos kūrimas. Visi šie klausimai ateina kaip palikimas, ir jiems skirsime labai daug dėmesio.

Taip pat gruodžio mėnesį po daugelio metų pertraukos Europos Vadovų Taryba diskutuos gynybos klausimais, Europa kalbės apie gynybos pramonę ir saugumo didinimą.

Šalia visų tų, kurie ateina pakete kaip palikimas, turėsime labai specifinių užduočių - tai derybos dėl ilgamečio europinio biudžeto su Europos Parlamentu. Taip pat su EP reikės susiderėti dėl atskirų programų, jų iš viso yra apie 70. Tikrai didžiulis krūvis bus mūsų ministrams, visai Vyriausybei.

Specifinis klausimas bus Rytų partnerystės viršūnių susitikimas Vilniuje. Tikimės, kad beveik su visomis šalimis galėsime pasistūmėti jų europinės integracijos link, turiu galvoje ir Ukrainą, ir Moldovą, ir galbūt Gruziją. Šios šalys jau yra daug pažengusios, dėl kai kurių lieka tik politinio apsisprendimo klausimas ir jų namų darbų padarymas.

- Ar matote galimybių, kad Ukraina dar spėtų baigti namų darbus, kuriuos privalo padaryti iki susitikimo Vilniuje?

- Manau, kad taip. Iš tiesų, liko tik politinė valia - pačios Ukrainos, jos vadovybės. Turi būti jos pačios politinis apsisprendimas - kur Ukraina nori būti, ar per vidurį, kaip vis mėgina balansuoti, ar vis dėlto pasirenka Europos integracijos kelią. Praktiškai apsisprendimas yra Ukrainos rankose.

- Neseniai Generalinė prokuratūra panaikino įtarimus buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojui Vytautui Giržadui.

Kaip vertinate šį faktą ir visą

FNTT vadovų atleidimo istoriją, paaiškėjus naujoms aplinkybėms? Kaip turėtų būti pasielgta buvusių atleistų FNTT pareigūnų atžvilgiu? Ar klausimas, kas nutekino informaciją gali likti neatsakytas?

- Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą V. Giržado atžvilgiu. Kaip teigė prokuroras, šiuo atveju priimtas sprendimas reiškia, kad pirminiai įtarimai nepasitvirtino, tačiau tuo pačiu jis reiškia ir tai, kad dar ne į visus klausimus atsakyta, taigi tyrimas tęsiamas toliau.

Ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo vyksta ir toliau, jį atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tai labai bloga situacija, kad po metų ar pusantrų iki šiol nėra pakankamai surinkta įkalčių, jog būtų galima surasti informacijos nutekintoją. Juk tai (informacijos nutekinimas - BNS) gana brangiai kainavo valstybei.

O dėl FNTT vadovų atleidimo istorijos, tai čia komentuoti negaliu, nes tai buvo Vidaus reikalų ministerijos procedūriniai dalykai. O šiuo metu teismas žiūri į procedūras ir sprendžia, kaip jie buvo atleisti.

Mano pagrindinis prašymas visoms teisėsaugos institucijoms buvo mėginti išsiaiškinti informacijos nutekintoją. Tai ir buvo daroma, kiek tai įmanoma.

- Lieka metai iki jūsų kadencijos pabaigos. Kokius uždavinius keliate sau likusiems metams?

- Uždaviniai lieka tie patys, kokie ir buvo kelti, nes jie ilgalaikiai. Pirmas paskutinių metų pusmetis bus skirtas daugiausia pirmininkavimo ES reikalams, bet paraleliai mano dėmesio centre išliks visi klausimai, kurie ir buvo - energetinis, karinis šalies saugumas, taip pat įvairūs sprendimai dėl piktnaudžiavimo monopolinėmis kainomis ir antikorupcinės veiklos.