„Taip, Kinijos ambasada informavo Susisiekimo ministeriją, kad planuotas Kinijos komercijos viceministro Jiang Zengwei vizitas į Lietuvą atšaukiamas“, - „Lietuvos žinioms“ patvirtino susisiekimo ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.
Taip pat teigiama, kad dėl rugsėjo viduryje vykusių neoficialių Lietuvos politikų susitikimų su Nobelio taikos premijos laureatu Dalai Lama daugiau jokių aukšto politinio lygio vizitų mūsų šalyje Kinija šiais metais nebeplanuoja. Susisiekimo ministerijoje apsilankę kinų diplomatai esą atsiprašė dėl tokio sprendimo ir nurodė, kad tai „tik politinė priemonė”, reaguojant į Dalai Lamos susitikimus Lietuvoje.
Pasak R.Slapšio, šį spalį planuoto Kinijos atstovo Jiang Zengwei susitikimo su Susisiekimo ministerijos vadovais metu ketinta aptarti galimą bendradarbiavimą susisiekimo srities projektuose. Vienas jų - Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybos perspektyvos.
Vos prieš savaitę susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas su vienos didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros projektavimo ir statybų bendrovės „China Communications Construction Company Ltd.“ atstovais aptarė šios kompanijos galimybes investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto statybas. 2009 metais Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad, vertinant Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius, šiuo metu tiek prekybos, tiek investicijų apimtys tarp valstybių - nedidelės. „Be to, reikia suprasti, kad toks Kinijos žingsnis yra daugiau politinis, ir dažnai būna kaip toje patarlėje: šuo loja, o karavanas eina, tai yra politikai kalba, o ekonominiai santykiai toliau plėtojami. Taigi, nereikėtų įsivaizduoti, kad tokie komentarai turės tiesioginį poveikį ekonominiams santykiams“, - LŽ sakė jis.
Vis dėlto, ekonomisto manymu, žvelgiant į ateitį ir turint omenyje Kinijos potencialą bei žinant, kad ši šalis šiuo metu ieško galimybių investuoti sukauptus rezervus, Pekino pozicijai mūsų šalies atstovų veiksmai gali turėti įtakos. „Jei Lietuva nori pritraukti investicijų iš Kinijos, o ji yra pagrindinė investuotoja į pramonę, be abejo, politiniai sprendimai gali pakoreguoti šį potencialą“, - svarstė Ž.Mauricas.
Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tibeto dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei. Lietuva skelbia, kad laikosi „vienos Kinijos“ politikos, todėl oficialūs mūsų valdžios atstovų susitikimai su Dalai Lama nerengiami.
Vis dėlto rugsėjo viduryje Tibeto dvasiniam lyderiui jau trečią kartą apsilankius Vilniuje, su juo neoficialiai susitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dalai Lama taip pat lankėsi Seime, kur bendravo su parlamento nariais ir visuomenės atstovais. 2001-aisiais tuometis prezidentas Valdas Adamkus taip pat priėmė Dalai Lamą. Tas susitikimas buvo apibūdintas kaip „privatus pokalbis“.
Premjeras A.Butkevičius su Dalai Lama nesusitiko. Jis teigė neišgirdęs tokio pageidavimo iš vizito organizatorių, taip pat nurodė vos spėjantis dalyvauti oficialioje darbotvarkėje numatytuose renginiuose.
Prieš kelias savaites, netrukus po Dalai Lamos viešnagės Lietuvoje, Kinijos diplomatijos žinyba išsikvietė pasiaiškinti mūsų šalies ambasadorę Pekine Liną Antanavičienę. Nors šis pokalbis nekomentuojamas, neoficialiai teigiama, kad Vilniaus dėmesys Dalai Lamai gali turėti neigiamos įtakos šalių politiniams ir ekonominiams santykiams, rašo „Lietuvos žinios“.
