„Taip, Kinijos ambasada informavo Susisiekimo ministeriją, kad
planuotas Kinijos komercijos viceministro Jiang Zengwei vizitas į
Lietuvą atšaukiamas“, - „Lietuvos žinioms“ patvirtino susisiekimo
ministro patarėjas ryšiams su visuomene Ričardas Slapšys.
Taip pat teigiama, kad dėl rugsėjo viduryje vykusių neoficialių
Lietuvos politikų susitikimų su Nobelio taikos premijos laureatu
Dalai Lama daugiau jokių aukšto politinio lygio vizitų mūsų šalyje
Kinija šiais metais nebeplanuoja. Susisiekimo ministerijoje
apsilankę kinų diplomatai esą atsiprašė dėl tokio sprendimo ir
nurodė, kad tai „tik politinė priemonė”, reaguojant į Dalai Lamos
susitikimus Lietuvoje.
Pasak R.Slapšio, šį spalį planuoto Kinijos atstovo Jiang Zengwei susitikimo su Susisiekimo ministerijos vadovais metu ketinta aptarti galimą bendradarbiavimą susisiekimo srities
projektuose. Vienas jų - Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto
statybos perspektyvos.
Vos prieš savaitę susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas
su vienos didžiausių Kinijos transporto infrastruktūros
projektavimo ir statybų bendrovės „China Communications
Construction Company Ltd.“ atstovais aptarė šios kompanijos
galimybes investuoti į Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto
statybas. 2009 metais Vyriausybės sprendimu išorinio giliavandenio
uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių
projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad, vertinant Lietuvos
ir Kinijos ekonominius santykius, šiuo metu tiek prekybos, tiek
investicijų apimtys tarp valstybių - nedidelės. „Be to, reikia
suprasti, kad toks Kinijos žingsnis yra daugiau politinis, ir
dažnai būna kaip toje patarlėje: šuo loja, o karavanas eina, tai
yra politikai kalba, o ekonominiai santykiai toliau plėtojami.
Taigi, nereikėtų įsivaizduoti, kad tokie komentarai turės
tiesioginį poveikį ekonominiams santykiams“, - LŽ sakė jis.
Vis dėlto, ekonomisto manymu, žvelgiant į ateitį ir turint
omenyje Kinijos potencialą bei žinant, kad ši šalis šiuo metu ieško
galimybių investuoti sukauptus rezervus, Pekino pozicijai mūsų
šalies atstovų veiksmai gali turėti įtakos. „Jei Lietuva nori
pritraukti investicijų iš Kinijos, o ji yra pagrindinė investuotoja
į pramonę, be abejo, politiniai sprendimai gali pakoreguoti šį
potencialą“, - svarstė Ž.Mauricas.
Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo
sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą
kurstančiu separatistu. Tibeto dvasinis lyderis teigia tenorintis
didesnės autonomijos savo tėvynei. Lietuva skelbia, kad laikosi
„vienos Kinijos“ politikos, todėl oficialūs mūsų valdžios atstovų
susitikimai su Dalai Lama nerengiami.
Vis dėlto rugsėjo viduryje Tibeto dvasiniam lyderiui jau trečią
kartą apsilankius Vilniuje, su juo neoficialiai susitiko prezidentė
Dalia Grybauskaitė. Dalai Lama taip pat lankėsi Seime, kur bendravo
su parlamento nariais ir visuomenės atstovais. 2001-aisiais
tuometis prezidentas Valdas Adamkus taip pat priėmė Dalai Lamą. Tas
susitikimas buvo apibūdintas kaip „privatus pokalbis“.
Premjeras A.Butkevičius su Dalai Lama nesusitiko. Jis teigė
neišgirdęs tokio pageidavimo iš vizito organizatorių, taip pat
nurodė vos spėjantis dalyvauti oficialioje darbotvarkėje
numatytuose renginiuose.
Prieš kelias savaites, netrukus po Dalai Lamos viešnagės
Lietuvoje, Kinijos diplomatijos žinyba išsikvietė pasiaiškinti mūsų
šalies ambasadorę Pekine Liną Antanavičienę. Nors šis pokalbis
nekomentuojamas, neoficialiai teigiama, kad Vilniaus dėmesys Dalai
Lamai gali turėti neigiamos įtakos šalių politiniams ir
ekonominiams santykiams, rašo „Lietuvos žinios“.